Table Of Content

66.61 (2L)8 Ba 401 PARTIJOS ISTORIJOS INSTITUTAS prie LIETUVOS KP CK— MARKSIZMO-LENINIZMO INSTITUTO prie TSKP CK FILIALAS LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJOS ISTORIJOS INSTITUTAS Redakcinė komisija: V. KANCEVlClUS (sudarytojas), R. MALIUKEVIČIUS, B. VAITKEVIČIUS (ats. redaktorius) 090230000—048 © Leidykla „Mintis", 1983 M 851(08)—83 BOLESLOVAS BARANAUSKAS Skaitytojams pateikiamo raštų vienatomio autorius — Boleslovas Baranauskas (1902.X.5—1975.XII.2) buvo žymus komunistinio pogrindžio, Lietuvos TSR partinis ir valsty binis veikėjas, talentingas publicistas. Pirmieji jo straipsniai, spausdinti komunistinėje pogrin dinėje spaudoje—„Tiesoje" ir „Partijos darbe", pasirodė 1936 m. Juos tuomet jis pasirašinėdavo slapyvardžiais „Al", „Sil", „SI", „SL", „S", „Ln", „Bernas", „Br." Straipsniuose daugiausia rašė partinio pogrindinio darbo klausimais, apie pramonės ir žemės ūkio darbininkų padėtį, apie fašistinės valdžios pareigūnų savivalę. 1940 m. atkūrus Tarybų valdžią Lietuvoje, B. Baranaus kas skelbė straipsnius pokarinės žemės reformos ir profsą jungų veiklos klausimais. Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla Tarybų Lietuvos dešimtmečio sukakties proga — 1950 m. išleido B. Baranausko knygą „Tarybų Lie tuvos darbo žmonės laimingo gyvenimo keliu". Remdama sis konkrečiais statistiniais duomenimis, autorius knygoje apibūdino darbo žmonių materialinę padėtį buržuazinės santvarkos metais ir kartu parodė, kaip pasikeitė jų padėtis Tarybų Lietuvoje. „Tiesoje", „Komuniste" ir kituose perio diniuose leidiniuose skelbė straipsnius apie kultūros švie timo įstaigų darbą ir meno saviveiklos organizavimą res publikoje. 1958 m. B. Baranauskas pradėjo dirbti Lietuvos TSR Mokslų Akademijos redakcijos archyviniams dokumen tams skelbti vadovu. Šiai redakcijai buvo iškeltas uždavi nys publikuoti dokumentus, demaskuojančius buržuazinių 3 nacionalistų ir reakcinės dvasininkijos nusikalstamą veik lą Lietuvoje hitlerinės okupacijos ir pokario metais. Redakcija, vadovaujama B. Baranausko, parengė spau dai seriją dokumentinių rinkinių „Faktai kaltina" (iš viso 17 knygų) ir dvitomį leidinį „Masinės žudynės Lietuvoje 1941—1944 m." Juose buvo paskelbta autentiška medžiaga, turinti mokslinę, politinę ir idėjinę reikšmę. Kartu jie yra kaltinamoji medžiaga lietuvių buržuaziniams nacionalis tams, padariusiems kruvinus nusikaltimus Lietuvos liau džiai. Serijos „Faktai kaltina" leidiniuose buvo paskelbta daug dokumentinės medžiagos, parodančios katalikų dvasininki jos ir apskritai klerikalų reakcinę veiklą. Daugumai redakcijos parengtų dokumentų rinkinių B. Baranauskas parašė moksliniu požiūriu vertingus komen tarus. Daugelį metų B. Baranauskas pats bei redakcijos ben dradarbiai kruopščiai rinko medžiagą apie krikščionių de mokratų partijos antiliaudinę veiklą Lietuvoje. Surinkti šia tema dokumentai buvo paskelbti leidinyje „Spekuliacinio kapitalo valdžioje", išleistame 1976 m. B. Baranauskas pa rašė šiam dokumentų rinkiniui įvadą. B. Baranauskas buvo ypač nepakantus buržuaziniams nacionalistams, falsifikuojantiems Lietuvos istoriją. Kaip gilus dokumentinės medžiagos žinovas, jis rengė gerai ar gumentuotas ir faktine medžiaga paremtas publikacijas, demaskuojančias Lietuvos istorijos buržuazinius falsifika- torius, įtikinamai apibūdinusias Lietuvos buržuazijos ir ypač tautininkų bei krikščionių demokratų partijų šulų an tiliaudinę veiklą. Nemažai tokio pobūdžio publikacijų 1958—1975 m. buvo paskelbta respublikinėje spaudoje. Kai kurių publikacijų šia tema jis nespėjo paskelbti. Jos saugomos archyve, kaip nepaskelbti rankraščiai. 1965 m. respublikos knygynuose pasirodė B. Baranausko atsiminimų knyga „Devyniolika metų pogrindyje". Kny goje autorius įtaigiai pasakoja apie Lietuvos Komunistų partijos pogrindinę veiklą, parodo komunistų pogrindi ninkų revoliucinę ištvermę, konspiracinius sugebėjimus, jų pasiaukojimą socializmo idealams. Kartu atsiminimų 4 knygoje atsispindi paties B. Baranausko tauri asmenybė, jo nueitas revoliucionieriaus profesionalo garbingas, ku pinas heroizmo ir atsidavimo savajai liaudžiai gyvenimo kelias. ' * * * Į revoliucionieriaus, komunisto kelią B. Baranauskas stojo būdamas devyniolikmečiu jaunuoliu. Tuomet jis ber navo Kepalių dvare (Joniškio aps.). 1921 m. birželio 25 d. Kepaliuose buvo įkurta nelegali Lietuvos Komunistų par tijos kuopelė. Ją įkūrė atvykęs LKP CK organizatorius Šiaulių rajonui Vladas Jasaitis (slapyvardis Senutis). B. Ba ranauskas buvo pakviestas į steigiamąjį kuopelės susirin kimą ir jame buvo priimtas į Komunistų partiją. Vėliau, po keleto dešimtmečių, parašytoje atsiminimų knygoje „Devyniolika metų pogrindyje" jis pažymėjo, kad, stoda mas į Komunistų partiją, buvo tvirtai apsisprendęs susieti savo gyvenimą su kova dėl socializmo. „Nors prieš akis buvo daug pavojų ir sunkumų, bet džiaugiausi, kad esu nebe vienas, o priklausau nelegaliam kolektyvui, siekian čiam pertvarkyti visuomenę, nors tai ir susiję su sunku mais ir net pavojais"1. Apsisprendimui stoti į Komunistų partiją B. Baranaus kui turėjo įtakos sunki tėvų — dvaro kumečių padėtis, karti samdinio duona, revoliucinių įvykių turtinga jau nystės metų kasdienybė. „Iš mažens savo akimis mačiau kaip išnaudojami kumečiai, ir visiškai pritariau tėvo kal boms, smerkiančioms dvarininkus ir aplamai neteisingą santvarką"1 2. Dar 1915 m. B. Baranausko tėvai, kaip karo pabėgėliai, apsigyveno Rygoje — svarbiausiame Latvijos darbininkų judėjimo centre. Vėliau, ieškodami darbo ir pastogės, persikėlė į Jelgavą. Rygoje ir Jelgavoje B. Bara nauskas lankydavo darbo žmonių mitingus ir demonstra cijas, kurios čia nuo 1917 m. buvo tapę kasdieniu reiškiniu. Oratorių kalbos apie socialistinę revoliuciją Rusijoje, apie socialistinę santvarką ir Latvijoje susikūrusią Tarybų valdžią bei tiesioginis bendravimas su bolševikinių pažiū rų darbininkais pradėjo formuoti jau gilesnes B. Baranaus 1 Baranauskas B. Devyniolika metų pogrindyje —V., 1965, p. 21. 2 Ten pat, p. 15. 5 ko visuomenines pažiūras, brandino jo sąmonėje aiškesnį revoliucinės kovos uždavinių supratimą. Vyriausias jo brolis Steponas buvo raudonųjų latvių šaulių pulko karys. Tarybų valdžia Latvijoje buvo nuslopinta. Prasidėjo buržuazijos tarnų siautėjimas, teroras. Baranauskų šeima 1919 m. kovo mėn. sugrįžo į Lietuvą ir apsistojo Joniškyje. Buvusių kumečių, karo pabėgėlių šeimai įsikurti Joniškyje buvo sunku. Reikėjo susirasti pastogę, darbą. Pastogę at stojo pirtis, kurią Baranauskų šeimai išnuomojo tėvo pa žįstamas joniškietis. Tačiau pačiame Joniškyje tuomet dar bo nebuvo. Todėl Balys su broliu Vincu iš karto išėjo ber nauti. Revoliucingos nuotaikos plito ir kaime. Kaimo beže miai ir mažažemiai reikalavo išdalyti dvarų žemę. Dva ruose kūrėsi ir aktyviai veikė bernų komitetai. Platų už mojį įgavo žemės ūkio darbininkų profsąjungų veikla. Vy ko smarki kova dėl žemės. Joniškio žemės ūkio darbininkų profesinės sąjungos nariu 1921 m. pradžioje tapo ir B. Baranauskas. Tų metų rudenį jis buvo išrinktas šios profsąjungos sekretoriumi. Tai buvo pirmasis reikšmingas jaunam komunistui partinis įpareigojimas. Joniškio žemės ūkio darbininkų profsąjun gos pirmininku tuomet dirbo LKP CK narys Povilas Nor kūnas. Tai buvo patyręs partinis ir profsąjungų darbuoto jas. B. Baranauskas susipažino ir su Šiaulių miesto ir ap skrities profsąjungų biuro sekretoriumi Juozu Pranckūnu. Bendras darbas su P. Norkūnu ir J. Pranckūnu padėjo dar giliau suvokti profsąjungų veiklos specifiką, jos uždavi nius. Kaip sekretorius B. Baranauskas daugiausia rūpinosi Joniškio žemės ūkio darbininkų profsąjungos organizaci nio ir kultūrinio darbo reikalais. Tačiau neretai tekdavo pavaduoti ilgesniam laikui išvykusį P. Norkūną. Tada jau reikėdavo savarankiškai spręsti įvairius profsąjungos veik los klausimus. Be to, į profsąjungos sekretorių su įvairiais reikalais kreipdavosi Joniškio apylinkės dvarų kumečiai, buožinių ūkių samdiniai. Užsimezgė pažintys su žemės ūkio darbininkais. Kartu stiprėjo B. Baranausko ryšiai su Joniš kio komunistais — Domu Paviloniu, Emilija Šabaniene, Le 6