Autorius ir herojus : estetikos darbai PDF
Preview Autorius ir herojus : estetikos darbai
AUTORIUS s darbai / ALK AUTORIUS IR HEROJUS Michail Bachtin A U TO R IU S IR HEROJUS ESTETIKOS DARBAI Sudarė ir iš rusų k. vertė DARIUS KOVZAN aidai mmii UDK 82£ Ba 37 Versta iš: MHxam BaxTHH, Pačombt 20-x eodoe, KneB, //Next///1994 Knygos leidimą parėmė Atviros Lietuvos fondas ISBN 9955-445-45-9 © Hac:ie;iHHKH M. BaxrwHa © Sudarė ir iš rusų k. vertė Darius Kovzan, 2002 © „Aidai", 2002 TURINYS MENAS IR ATSAKOMYBĖ................................................7 POELGIO FILOSOFIJA...................................................11 AUTORIUS IR HEROJUS ESTETINĖJE VEIKLOJE..........85 Pirmo skyriaus fragmentas.......................................87 Autoriaus požiūrio į herojų problema......................112 Herojaus erdvės forma...........................................130 Herojaus laiko visuma............................................207 Herojaus prasmės visuma.......................................245 Autoriaus problema...............................................295 TURINIO, MEDŽIAGOS IR FORMOS PROBLEMA ŽODŽIO MENO KŪRYBOJE.........................................317 I. Menotyra ir bendroji estetika....................................321 II. Turinio problema...............................................339 III. Medžiagos problema.........................................358 IV. Formos problema..............................................372 Darius Kovzan. Vienišoji estetika..............................389 PAAIŠKINIMAI.............................................................425 ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ........................................437 5 MENAS IR ATSAKOMYBĖ Visuma vadinama mechanine, jeigu atskiri jos elementai erdvėje ir laike tėra sujungti išoriniu ryšiu, bet jų nesieja vidinė prasmės vienovė. Tokios visumos dalys, nors ir yra šalia bei liečiasi viena su kita, iš esmės yra viena kitai svetimos. Trys žmogaus kultūros sritys - mokslas, menas ir gy venimas - susivienija tik jas apimančioje asmenybės vie novėje. Bet šis ryšys gali tapti mechaniškas, išorinis. Deja, dažniausiai taip ir būna. Menininkas ir žmogus naiviai, dažniausiai mechaniškai siejasi vienoje asmenybėje; išsiil gęs „įkvėpimo, salsvo garso ir maldų", žmogus iš „gyveni mo skubos"1 laikinai pasitraukia į kūrybos pasaulį. Kas iš to išeina? Menas per daug įžūliai pasitiki savimi, tampa pernelyg patetiškas, juk jis neatsako už gyvenimą, kuris paskui tokį meną, aišku, nespėja. „Juk tai - menas, - sako gyvenimas, - o mums lieka gyvenimo proza". Kai žmogus mene, jo nėra gyvenime, ir atvirkščiai. Ne bėra jų vidinės vienybės asmenybės vienovėje. Tik atsakomybė laiduoja vidinę asmenybės aspektų vie novę. Už tai, ką išgyvenau ir supratau mene, turiu atsakyti savo gyvenimu, kad visa, kas išgyventa ir suprasta, nelik tų jame neveiksnu. Tačiau su atsakomybe susijusi ir kaltė. Gyvenimas ir menas turi būti ne tik atsakingi vienas už ki tą, bet ir prisiimti vienas kito kaltę. Poetas turi atminti, kad dėl gašlios gyvenimo prozos kalta jo poezija, o gyvenimo žmogus težino, jog dėl meno nevaisingumo kaltas jo ne reiklumas bei jo gyvenimo poreikių menkumas. Asmeny bė turi tapti visiškai atsakinga: visi jos aspektai turi ne tik 9 Menas ir atsakomybė išsidėstyti pagrečiui gyvenimo laiko sekoje, bet ir sietis vie ni su kitais kaltės ir atsakomybės vienovėje. Tad nereikia teisinant neatsakingumą dangstytis „įkvė pimu". Įkvėpimas, kuris ignoruoja gyvenimą ir pats yra gy venimo ignoruojamas, - tai ne įkvėpimas, o manija. Nuo seno svarstant gyvenimo ir meno santykį, kalbant apie gry nąjį meną ir kt., iš tiesų siekiama, kad gyvenimas ir menas padėtų vienas kitam atsikratyti atsakomybės, nes lengviau kurti nebūnant atsakingam už gyvenimą ir lengviau gy venti nesiskaitant su menu. Gyvenimas ir menas nėra tas pats, bet turi susivienyti mano atsakomybės vienovėje. 10
The list of books you might like
