ANALIZĖ, KIEK PAPILDOMO FINANSAVIMO Į SVEIKATOS SISTEMĄ PRITRAUKTŲ PRIVAČIŲ ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ PLĖTROS SKATINIMAS GALUTINĖ ATASKAITA Paslaugų teikėjas Pirkėjas Vilnius, 2012 TURINYS LENTELIŲ SĄRAŠAS.....................................................................................................................................................4 PAVEIKSLĖLIŲ SĄRAŠAS...........................................................................................................................................5 SANTRUMPOS...............................................................................................................................................................6 PRATARMĖ.....................................................................................................................................................................7 ĮVADAS............................................................................................................................................................................8 UŽSIENIO ŠALIŲ PATIRTIS....................................................................................................................................11 1. Privačių ligoninių plėtra Europos šalyse......................................................................................11 1.1. Privačių ligoninių lovų rodikliai.........................................................................................................11 1.2. Privačios ligoninės sąvoka..................................................................................................................14 1.3. Ligoninių privatizavimas Europoje....................................................................................................16 1.4. Ligoninių privatizavimo iššūkiai ir rekomendacijos........................................................................24 2. Viešojo ir privataus sektorių partnerystė....................................................................................26 2.1. Viešojo ir privataus sektorių partnerystės sąvoka...........................................................................26 2.2. Viešojo ir privataus sektorių partnerystės modelio naudojimo motyvai.......................................27 2.3. Viešojo ir privataus sektorių partnerystės formos ir modeliai........................................................28 2.4. Viešo ir privataus sektorių partnerystės modelių nauda.................................................................33 2.5. Viešo ir privataus sektorių plėtra Europos šalyse............................................................................34 3. Viešo ir privataus sektorių partnerystė sveikatos sektoriuje....................................................38 3.1. VPSP modelių taikymo sveikatos sektoriuje priežastys...................................................................38 3.2. Sveikatos sektoriuje taikomi VPSP modeliai.....................................................................................40 3.3. Europos šalių patirtis taikant partnerystės modelius sveikatos sektoriuje...................................42 3.4. Kaip veikia Anglijos PFI modelis sveikatos sektoriuje.....................................................................49 4. Partnerystės modelių sveikatos sektoriuje įgyvendinimo pavyzdžiai......................................56 4.1. Ispanija. Alziros modelis. De la Ribera ligoninė Valensijoje.............................................................56 4.2. Anglija ‐ Norfolk ir Norwich Universiteto ligoninė...........................................................................64 4.3. Suomija ‐ Coxa ligoninė Tampere.......................................................................................................68 5. Užsienio šalių patirties apibendrinimas.......................................................................................74 PRIVAČIŲ ASPĮ PLĖTROS GALIMYBIŲ LIETUVOJE ANALIZĖ......................................................................76 1. Išorinės (bendrosios) aplinkos (PEST) analizė............................................................................77 1.1. Politiniai, teisiniai veiksniai................................................................................................................77 1.2. Ekonominiai veiksniai.........................................................................................................................81 1.3. Socialiniai, demografiniai veiksniai....................................................................................................84 1.4. Technologiniai veiksniai.....................................................................................................................85 2. Specialiosios aplinkos analizė.......................................................................................................88 2.1. Konkurencijos rinkoje intensyvumas................................................................................................89 2.2. Įėjimo į rinką kliūtys............................................................................................................................95 2.3. Pirkėjų derybinė galia.........................................................................................................................99 2.4. Tiekėjai...............................................................................................................................................102 2.5. Pakaitalų grėsmė...............................................................................................................................104 3. Privačių ASPĮ plėtros stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų sektoriuje rizika ir galimybės......................................................................................................................................105 PAPILDOMO FINANSAVIMO PRITRAUKIMO Į ŠALIES SVEIKATOS SISTEMĄ IŠ ĮVAIRIŲ ŠALTINIŲ TEORINIO MODELIAVIMO SCENARJAI........................................................................107 I scenarijus.........................................................................................................................................107 II scenarijus.......................................................................................................................................113 III scenarijus......................................................................................................................................116 IV scenarijus......................................................................................................................................119 V scenarijus........................................................................................................................................122 IŠVADOS....................................................................................................................................................128 REKOMENDACIJOS.................................................................................................................................130 LITERATŪROS SĄRAŠAS......................................................................................................................134 PRIEDAI.....................................................................................................................................................139 1 PRIEDAS. ŠALIŲ PATIRTIS TAIKANT UŽSAKOMĄSIAS PASLAUGAS SVEIKATOS SEKTORIUJE.................139 2 PRIEDAS. VPSP MODELIO PAVYZDYS RUMUNIJOJE.....................................................................................142 3 PRIEDAS. VPSP MODELIO PAVYZDŽIAI AUSTRIJOJE...................................................................................143 4 PRIEDAS. VPSP MODELIO PAVYZDYS VOKIETIJOJE.....................................................................................145 5 PRIEDAS. VYKDOMI VPSP PROJEKTAI EUROPOS ŠALIŲ LIGONINIŲ SEKTORIUJE....................................146 6 PRIEDAS. TEORINIAI DIENOS CHIRURGIJOS IR SLAUGOS PASLAUGŲ TEIKIMO VERSLO MODELIAI.......175 LENTELIŲ SĄRAŠAS 1 lentelė. Pokyčiai Prancūzijos ligoninių sektoriuje 1995‐2005 metų laikotarpyje........................................12 2 lentelė. Privačių lovų pokyčiai 14‐je Europos šalių 2000‐2009 metais............................................................13 3 lentelė. Privačių ligoninių grupės Europoje..................................................................................................................14 4 lentelė. Ligoninių grupių charakteristikos....................................................................................................................19 5 lentelė. Pelno siekiančių (komercinių) ligoninių galimi pelno gavimo būdai.................................................22 6 lentelė. Tarptautinių organizacijų naudojami VPSP sąvokos apibrėžimai.......................................................26 7 lentelė. ES šalyse vykdomų VPSP projektų skaičiaus ir vertės dalis nuo visų ES projektų skaičiaus ir vertės 1990‐2009 metų laikotarpyje...................................................................................................................................35 8 lentelė. VPSP Europoje...........................................................................................................................................................36 9 lentelė. Ligoninių statybos programos duomenys laikotarpiui nuo 1997 m. balandžio mėn. iki...........42 10 lentelė. PFI sutarčių, pasirašytų 1997‐2010 kalendoriniais metais skaičius ir kapitalo.........................43 11 lentelė. Portugalijos ligoninių projektai, įgyvendinami taikant VPSP modelį..............................................46 12 lentelė. Viešųjų pirkimų procedūrų trukmė (mėnesiais).....................................................................................47 13 lentelė. Problemų, susijusių su įgyvendinamais PFI projektais, pavyzdžiai.................................................54 14 lentelė. PFI projektų nauda ir trūkumai.......................................................................................................................55 15 lentelė. 11‐o sveikatos departamento aptarnaujamoje teritorijoje taikomos metinės įmokos už asmenį dinamika 2003‐2008 metais (eurais)..................................................................................................................60 16 lentelė. De la Ribera ligoninės veiklos 2003‐2007 metais duomenys.............................................................63 17 lentelė. Nedidelės apimties darbai, vykdyti pirmaisiais Norfolk ir Norwich universitetinės ligoninės veiklos metais................................................................................................................................................................................66 18 lentelė. Coxa ekonominės veiklos rodikliai 2002‐2007 metais.........................................................................71 19 lentelė. BVP, tenkančio vienam gyventojui, išreikšto PGS, palyginimas tarp ES šalių..............................82 20 lentelė. Pagrindiniai makroekonominiai šalies rodikliai ir jų prognozės......................................................83 21 lentelė. Išlaidos sveikatos apsaugai...............................................................................................................................83 22 lentelė. Gimusieji ir natūrali gyventojų kaita.............................................................................................................84 23 lentelė. Lietuvos Respublikos neto migracija............................................................................................................85 24 lentelė. Sveikatos priežiūros įstaigos, kurios naudoja IT......................................................................................86 25 lentelė. Didelės vertės medicininės įrangos skaičius Lietuvos ASPĮ................................................................86 26 lentelė. Valstybės ir savivaldybių ligoninių skaičiaus dinamika 2002‐2010 m...........................................89 27 lentelė. Pagrindiniai Lietuvos privačių ligoninių 2010 m. duomenys.............................................................90 28 lentelė. Stacionaro lovų pagal profilius skaičiaus dinamika 2002‐2010 m...................................................92 29 lentelė. Sveikatos priežiūros paslaugų, apmokėtų iš PSDF biudžeto lėšų, atvejų skaičius 2007‐2009 m. (tūkst.)........................................................................................................................................................................................93 30 lentelė. 12‐kos privačių ligoninių veiklos 2009 m. ir 2010 m. finansinis rezultatas (tūkst. litais).....96 31 lentelė. 12‐os privačių ligoninių 2009 ir 2010 metų finansiniai rodikliai.....................................................96 32 lentelė. Privačių ligoninių pajamų 2010 m. dalis, uždirbta pagal sutartis su TLK (procentai).............99 33 lentelė. Literatūroje randami įrodymai apie stacionaro sąlygomis atliekamų intervencijų sąnaudų sumažinimą, minėtas intervencijas keičiant dienos chirurgijos paslaugomis................................................101 34 lentelė. Privačiose ligoninėse vienam asmeniui, teikiančiam dienos chirurgijos paslaugas tenkantis krūvis (etatai).............................................................................................................................................................................103 35 lentelė. SSGG analizės rezultatai..................................................................................................................................105 36 lentelė. Privačių ligoninių plėtros, nesikeičiant sveikatos sistemos teisinei bazei ir finansavimo tvarkai, poveikio vertinimas................................................................................................................................................108 37 lentelė. Privačių ligoninių plėtros kliūtys ir jas sąlygojančios teisės aktų nuostatos............................109 38 lentelė. Privačių ligoninių plėtros, pakeitus sveikatos sistemos teisinę bazę ir finansavimo tvarką, poveikio vertinimas.................................................................................................................................................................111 39 lentelė. Viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo pagrindiniai aspektai pagal I scenarijų...112 40 lentelė. Viešo ir privataus sektorių bendradarbiavimo pagrindiniai aspektai pagal II scenarijų.....113 41 lentelė. Valdymo ir priežiūros paslaugų pirkimo poveikio vertinimas........................................................114 42 lentelė. Viešo ir privataus sektorių bendradarbiavimo pagrindiniai aspektai pagal III scenarijų...116 43 lentelė. Privatizavimo (įskaitant išperkamąją nuomą) poveikio vertinimas............................................117 44 lentelė. Viešo ir privataus sektorių bendradarbiavimo pagrindiniai aspektai pagal IV scenarijų....119 45 lentelė. Koncesijos poveikio vertinimas...................................................................................................................120 46 lentelė. Viešo ir privataus sektorių bendradarbiavimo pagrindiniai aspektai pagal V scenarijų.....122 47 lentelė. Mišraus kapitalo įmonės poveikio vertinimas.......................................................................................123 48 lentelė. Viešo ir privataus sektorių bendradarbiavimo aspektų pagal scenarijus palyginimas........125 PAVEIKSLĖLIŲ SĄRAŠAS 1 pav. Ligoninių nuosavybės struktūra Europos šalyse 2007 m..............................................................................15 2 pav. Konkurencija tarp valstybinių ir privačių ligoninių atskiruose paslaugų rinkos segmentuose....22 3 pav. VPSP modelių pasiskirstymas pagal privataus sektoriaus prisiimtos rizikos laipsnį........................33 4 pav. VPSP projektų raida ES 1990‐2009 metais..........................................................................................................34 5 pav. Privataus partnerio dalyvavimo sveikatos sektoriaus veikloje įvairovė.................................................40 6 pav. Išlaidų kapitalo investicijoms pagal PFI dalis nuo bendrų NSS išlaidų kapitalo investicijoms......44 7 pav. Privataus sektoriaus investicijų ir viešojo sektoriaus įsipareigojimų palyginimas............................52 8 pav. Alzira modelio schema.................................................................................................................................................58 9 pav. Alzira modeliai.................................................................................................................................................................59 10 pav. PFI modelis Norfolk ir Norwich universiteto ligoninėse.............................................................................64 11 pav. Verslo aplinka................................................................................................................................................................76 12 pav. M.Porter penkių konkurencinių jėgų modelis.................................................................................................88 13 pav. Valstybinių ir privačių ligoninių veiklos sąnaudų struktūra (procentai).............................................94 SANTRUMPOS AB Akcinė bendrovė AG Aktyvus gydymas (angl. ‐ acute care) ASP Asmens sveikatos priežiūra ASPĮ Asmens sveikatos priežiūros įstaiga DRG Giminingų diagnozių grupės (angl. ‐ Diagnosis‐related group) EBPO Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (angl. ‐ Organisation for Economic Co‐operation and Development (OECD)) EBRD Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (angl. ‐ European Bank for Reconstruction and Development (EBRD)) EIB Europos Investicijų bankas (angl. ‐ European Investment Bank ) ES Europos Sąjunga GDV Grynoji dabartinė vertė GMP Greitoji medicinos pagalba IFCL Tarptautinės finansinės paslaugos, Londonas (angl. – International Financial Services, London) HI SIC Higienos instituto Sveikatos informacijos centras HOPE Europos ligoninių ir sveikatos priežiūros asociacija (angl. ‐ European Hospital and Healthcare Association) LRS Lietuvos Respublikos Seimas LRV Lietuvos Respublikos Vyriausybė LSIC Lietuvos sveikatos informacijos centras NSS Nacionalinė sveikatos sistema (angl. – National Health System (NHS)) PB Pasaulio bankas PGS Perkamosios galios standartas PSDF Privalomojo sveikatos draudimo fondas PSO Pasaulio sveikatos organizacija (angl. – World Health Organisation (WHO)) PwC Pricewaterhousecoopers SAM Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija SP Sveikatos priežiūra SVEIDRA Valstybinės ligonių kasos prie SAM informacinė sistema SVV Smulkus ir vidutinis verslas TFK Tarptautinė finansų korporacija (angl. ‐ International Financial Corporation (IFC)) TLK Teritorinė ligonių kasa VASPVT Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos VGN Vidutinė grąžos norma VGT Vidutinė gulėjimo trukmė VLK Valstybinė ligonių kasa prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos VMI Valstybinė mokesčių inspekcija VPSP Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė (angl. – Public‐Private Partnership (PPP)) VRM Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija VSAFAS Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartai UAB Uždaroji akcinė bedrovė 6 PRATARMĖ Tyrėjai nuoširdžiai dėkoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, įstaigų prie Sveikatos apsaugos ministerijos, VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros vadovams ir darbuotojams bei visų tyrime dalyvavusių privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovams, nevyriausybinių organizacijų atstovams už konstruktyvų bendradarbiavimą atliekant šį tyrimą. 7 ĮVADAS Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija kartu su VšĮ „MTVC“ (Mokymų, tyrimų ir vystymo centru) atliko analizę, kiek papildomo finansavimo į sveikatos sistemą pritrauktų privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau ASPĮ) plėtros skatinimas. Analizės atlikimo paslaugos finansuojamos Europos Socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis valstybės projektų planavimo būdu pateiktam Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos projektui „Sisteminė sveikatos sektoriaus vykdomų reformų analizė siekiant geresnio Europos Sąjungos sveikatos politikos įgyvendinimo“ (projekto Nr. VP1‐4.2‐VRM‐05‐V‐01‐004) įgyvendinti. Finansavimas skirtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 1V‐662 „Dėl finansavimo skyrimo projektui, finansuojamam pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę VP1‐4.2‐VRM‐05‐V „Geresnis Europos Sąjungos politikų įgyvendinimas ir 2010 m. kovo 18 d. Projekto finansavimo ir administravimo sutartimi Nr. VO1‐4.2‐VRM‐05‐V‐01‐004/SE‐20. Projekto strateginis tikslas ‐ atlikti sisteminę situacijos sveikatos sektoriuje vykdomų reformų ir Europos Sąjungos (toliau – ES) politikos įgyvendinimo (poveikio) analizę, siekiant efektyvesnio turimų sveikatos išteklių panaudojimo, visuomenės ir visuomeninių organizacijų platesnio pritraukimo priimant strateginius sveikatos sistemos sprendimus, taip sukuriant prielaidas gerinti teikiamų sveikatinimo paslaugų kokybę Lietuvos gyventojams. Analizė, kiek papildomo finansavimo į sveikatos sistemą pritrauktų privačių ASPĮ plėtros skatinimas, yra viena iš dvylikos SAM vykdomo projekto analizių. Siekiant pagerinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę bei išteklių panaudojimą, užtikrinti veiksmingą ir efektyvų sveikatos priežiūros sistemos funkcionavimą, skatinant racionalią jos plėtrą, grindžiamą gera Lietuvos bei ES šalių praktika, reikalinga atlikti analizę ir įvertinti, kiek papildomo finansavimo į sveikatos sistemą galėtų pritraukti privačių ASPĮ plėtra Lietuvoje. 2011 m. gegužės 23 d. VšĮ „MTVC“ su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija pasirašė sutartį Nr. S‐90 dėl analizės, kiek papildomo finansavimo į sveikatos sistemą pritrauktų privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) plėtros skatinimas, atlikimo paslaugų. Pagrindinis tikslas atlikti analizę ir įvertinti privačių ASPĮ plėtrą Lietuvoje kai p papildomo finansavimo pritraukimo galimybę į šalies sveikatos sistemą. Pirmas uždavinys ‐ atlikti ne mažiau kaip 10 pastarųjų metų ES ir kitų šalių tyrimų/studijų/ataskaitų apžvalgą apie viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę (toliau ‐ VPSP) stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų srityje, išsamiau aprašant ne mažiau kaip po tris akivaizdžiai sėkmingus ir nesėkmingus atvejus, ir parengti vieną straipsnį, tinkamą spausdinti periodinėje spaudoje. Antras uždavinys išanalizuoti Lietuvoje ir kitose ne mažiau kaip trijose ES šalyse ne mažiau kaip pastaruosius 10 metų vykdytą privataus finansavimo į sveikatos sistemą pritraukimo politiką, kuri orientuota į pagrindinius Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau ‐ PSO) siūlomus sveikatos politikos principus. Trečiasis uždavinys ‐ pateikti rodiklių, naudotų lyginant ES šalyse privatųjį ir viešąjį sektorius sveikatos sistemoje, sąrašą ir rekomenduoti rodiklius, reikalingus Lietuvos sveikatos sistemoje 8 veikiančių privačių ir viešųjų ASPĮ ir jose teikiamų atrinktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų finansinę ir veiklos analizę ir palyginimą. Ketvirtas uždavinys ‐ remiantis ES patirtimi, sudaryti asmens sveikatos priežiūros paslaugų rūšių, į kurias galėtų būti sėkmingai pritraukta papildomo finansavimo, prioritetinį sąrašą, pateikiant privataus sektoriaus plėtros toje paslaugų rūšyje maksimalias ribas. Iš sudaryto prioritetinio sąrašo atrinkti ir pagrįsti ne mažiau kaip penkias Lietuvai rekomenduojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų rūšis. Penktas uždavinys ‐ suderinus su Perkančiąja organizacija rodiklius (žr. 3 punktą) ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų rūšis (žr. 4 punktą), atlikti Lietuvos sveikatos sistemoje veikiančių ne mažiau kaip 5 privačių ir 5 lygiaverčių viešųjų ASPĮ ir jose teikiamų 4 uždavinyje atrinktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų finansinę ir veiklos analizę, bei palyginimą. Šeštas uždavinys – 5 teoriniai papildomo finansavimo pritraukimo į šalies sveikatos sistemą iš įvairių šaltinių (Lietuvos ir/ar užsienio fizinių ir juridinių asmenų bei nevyriausybinių organizacijų ir pan.) scenarijai, pagrįsti skirtingomis valstybės ir/ar savivaldybių viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų funkcijų, valdymo ir turto perdavimo privačiam sektoriui formomis ir laipsniu, išsamiai įvertinant rizikas. Pirmas scenarijus – privataus asmens sveikatos priežiūros paslaugų sektoriaus plėtr a Lietuvoje nesikeičiant sveikatos sistemos teisinei bazei ir finansavimo tvarkai; Antras scenarijus – finansuojamų iš viešųjų šaltinių VPSP formų plėtra (rangos kontraktų grupė, įskaitant valdymo, paslaugų teikimo ir nuomos kontraktus). Trečias scenarijus – finansuojamų iš privačių šaltinių be valstybės garantijos VPSP formų plėtra (įskaitant atskirų asmens sveikatos priežiūros paslaugų rūšių teikimo dalinę ir/ar visišką privatizacija). Ketvirtas scenarijus – finansuojamų iš privačių šaltinių su valstybės garantija VPSP formų plėtra. Penktas scenarijus – kitų naujų užsienio šalyse taikomų VPSP formų Lietuvoje plėtra. Informacijos šaltiniai Duomenų bazės: Lietuvos Statistikos departamento, Valstybės registrų centro, Higienos instituto Sveikatos informacijos centro, Valstybinės ligonių kasos (SVEIDRA), PSO, EBPO, HOPE. Tyrimo metodai Nuosekli publikacijų analizė; Teisės aktų analizė; Ekspertų apklausa (individualus pokalbis); Privačių ligoninių apklausa (anketa); Aprašomoji statistinė analizė; Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) analizė; Išorinės (bendrosios) aplinkos (PEST) analizė; M.Porterio penkių konkurencinių jėgų modelis; Ekonominis modeliavimas. Tyrimo objekto patikslinimas Įvadinės ataskaitos aptarimo su užsakovu metu buvo patikslinta, kad šio tyrimo metu pagrindinis dėmesys skiriamas privačių ASPĮ plėtrai, teikiant stacionarines (įskaitant dienos chirurgijos ir slaugos, neįtraukiant reabilitacijos) asmens sveikatos priežiūros paslaugas. 9 Tyrimas nukreiptas į santykio „valstybė – ligoninė“ lygmenį (kai iš visuomeninių fondų lėšų siekiama kuo geriau patenkinti sveikatos priežiūros paslaugų poreikius), o ne „ligoninė‐privatus teikėjas“ (kai ASPĮ perka paslaugas iš kito paslaugų teikėjo). Tyrimo eigoje nustatyta, kad pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas organizacijų (ligoninės, kaip organizacinio ir juridinio vieneto), o ne atskirų paslaugų analizei. Šioje ataskaitoje sąvoka „valstybinė ligoninė“ reiškia iš valstybės arba savivaldybės turto įsteigtą ir šių subjektų valdomą ligoninę. Sąvokos „komercinė ligoninė“ ir „pelno siekianti ligoninė“ vartojamos kaip sinonimai. 10
Description: