Aleksandrynas: senųjų lietuvių rašytojų, rašiusių prieš 1865 m., biografijos, bibliografijos ir biobibliografijos. T.2: XVIII-XIX amžiai = 18th-19th centuries

494 Pages·1963·20.149 MB·Lithuanian

by  Biržiška Vaclovas

LITUANISTIKOS INSTITUTAS
VACLOVAS BIRŽIŠKA
ALEKSANBRYN Ai
SENŲJŲ LIETUVIŲ RAŠYTOJŲ
RAŠIUSIŲ PRIEŠ 1865 M.
BIOGRAFIJOS
BIBLIOGRAFIJOS
IR BIOBIBLIOGRAFIJOS
XVIII-XIX amžiai
Išleido JAV LB
Kultūros
Fondas Čikaga, 1963
INSTITUTE OF LITHUANIAN STUDIES
VACLOVAS BIRŽIŠKA
ALEKSANDR YNA;
BIOGRAPHIES
BIBLIOGRAPHIES
AND BIO-BIBLIOGRAPHIES
OF OLD LITHUANIAN AUTHORS
TO 1865
18th- 19th Centuries
Published by the
Lithuanian-American
Cultural Fund, Inc. Chicago, 1963
Paskutinio]o brolio pratarmė
Pomirtinį brolio Vaclovo veikalo „Aleksandryno” leidinį — visas
tris jo dalis — suredagavęs, papildęs ir spaudai paruošęs, vyriausias ma­
no brolis Mykolas mirė Los Angeles mieste, Kalifornijoje, 1962 m. rug-
piūčio 24 d., pats tesulaukęs tik 1960 m. išleistos pirmosios jo dalies.
„Aleksandryno” II dalis buvo spausdinama, kai brolį Mykolą, betaisantį
II dalies korektūros skyrių apie Jurgį Ambraziejų Pabrėžą, 1962 m. rug-
piūčio 23 d. ištiko smūgis ir dėl jo dešinės pusės paralyžius.
Vaclovo palikime nesuradus kažkur dingusių straipsnių apie Done­
laitį ir Strazdą, „Aleksandryno” II dalyje broliui Mykolui teko juos pa­
čiam parašyti.
Brolis Mykolas, galutinai suredagavęs „Aleksandryno” III dalį dar
prieš savo mirtį, spėjo ją pasiųsti spausdinti.
Būdamas paskutinysis Biržiškų pavardės atstovas ir vartotojas, tos
šeimos ir savo vardu tariu nuoširdi}, ačiū visiems tiems, kurie, suprasda­
mi didžią „Aleksandryno” svarbą Lietuvos mokslui, ryžosi tesėti visų jo
trijų dalių išleidimą.
Čia ypač gili padėka priklauso: JAV LB Kultūros Fondui, finan­
savusiam ir finansuojančiam „Aleksandryno” leidimą; Lituanistikos Ins­
titutui ir jo prezidentui prof. dr. P. Jonikui, lyginusiam kalbą bei kitu
savo talkininkavimu ir nenuilstamų pastaugi} dėka padėjusiam „Aleksan-
dryną” išleisti; M. Morkūnui ir jo spaustuvės darbininkams, kruopščiam
rinkėjui V. Būtėnui; Ohio Lietuvių Gydytojų Draugijai ir visiems ki­
tiems, finansiniu įnašu parėmusiems „Aleksandryno” antrosios dalies
išleidimą.
Tad Didžiojo Lituanisto brolio Mykolo paskutinė valia ir pageida­
vimai liks įgyvendinti.
Viktoras Biržiška
6
1. Gabrielius Engelis
Biografija. 1687 m. mirusio Tilžės kunigo Mykolo langelio sūnus,
gimė Tilžėje 1665 III 5 (A. Bruožis, sekdamas Schroederiu, duoda 1685
III 5 datą). Turėdamas 11 metų, jis 1676 X 21 buvo imatrikuliuotas Ka­
raliaučiaus universitete, tačiau stojo ne į patį universitetą, bet į vidurinę
mokyklą. Antrą kartą įsimatrikuliavo tiktai 1702 X 16, tai, matyti, vidu­
rinę mokyklą baigęs, ilgesnį laiką kur nors precentorium dirbo. 1710 V 26
ordinuotas kunigu, buvo paskirtas į Tolminkiemį, bet jau tų pačių metų
rugpjūčio mėn. buvo iškeltas į Žilius (pagal A. Bruožį, į Mielkiemį, tik­
tai 1711 m. į Žilius, pagal Schroederį — į Mielkiemį, bet tais pačiais me­
tais į Žilius). Žiliuose buvo kunigu ligi 1731 m. 1726-1731 m. buvo kar­
tu ir pirmasis Stalupėnų inspekcijos inspektorius.
1718 m. Lysijui atvykus į Mažąją Lietuvą ir pradėjus čia vykdyti
vietos lietuviams žalingą tikybinę ir mokyklinę politiką, Engelis stojo ku­
nigų opozicijos prieš Lysi jų priekyje, nors 1719 IX 20 jis pats be pa­
stabų buvo aprobavęs Lysijaus suredaguotą katekizmo vertimą. 1721 m.
jam pavyko pasimatyti su Prūsijos karalium Pridrikiu Vilhelmu I ir jį
įtikinti Lysijaus politikos kenksmingumu. Lysijus buvo pašalintas, jo
vietoje pastatytas Engelis su J. J. Kvantu (Quandtu) ir Sahme ir jiems
buvo pavesta organizuoti Mažosios Lietuvos mokyklas. 1721 V 18-19 jie
Tilžėje sušaukė Tilžės, Ragainės ir Labguvos vyskupų ir kunigų konfe­
renciją reformos principams nustatyti, bet jau 1722 I 22 jie buvo pakaltin­
ti neveiklumu ir pašalinti. Savo reformos projekte Engelis numatė kiek­
vienoje parapijoje įkurti 10 pradžios mokyklų.
Engelio vietoje buvo pastatytas Mansbergas, kuris tačiau dėl tos pa­
čios priežasties 1724 IX 20 irgi buvo pašalintas. 1726 m. karaliui Pridri-
kiui Vilhelmui vėl apsilankius pakeliui Žiliuose ir pernakvojus Žilių kle­
bonijoje, Engeliui vėl pavyko paveikti jį, ir nuo 1726 VII 11 jam vėl bu­
vo pavesta tuos pačius mokyklų reikalus tvarkyti (tai ir buvo anoji Sta­
lupėnų inspekcijos inspektoriaus tarnyba). Reformą baigti 1728 VII 31
buvo pavesta profesoriui Wolffui ir Rogaliui. Vėliau Engelis reformos
vykdyme jau nebedalyvavo.
7
1731 m. susiginčijęs su Tilžės aukštesniuoju valdininku Brandtu,
jis iš Žilių buvo iškeltas į Kretingalę. Čia 1746 III 2 jis įsigijo ūkį Me-
dikiuose, prie pat Žemailtijos sienos. Mirė Kretingalėje 1761 m. kovo 19
d., susilaukęs 96 metų amžiaus. Nuo 1749 VIII gavo adjunktu precento-
rių Jokūbą Proisą (Preuss).
Turėjo brolį Mykolą, įsimatrikuliavusį Karaliaučiaus universitete
1697 X 30. Šio sūnus, Mykolas Zigmantas, buvo vėliau kunigas.
Raštai. (Lysijų nušalinus, Engelis žymiai ištaisė vad. Lysijaus katekizmą
ir tokį pirmą kartą 1722 m. išspausdino).
Dokumentai. 1) 1721 VIII 17 Engelio raštas J. J. Kvantui apie Mažosios
Lietuvos mokyklų būklę. Ištraukų duoda A. Keil Altpr. Monatsschrift XXIII
1886 p.120.
2) 1721 X) 7 Pridrikio Vilhelmo I reskriptas apie Engelio, Kvanto ir
Sahmės paskyrimą į mokyklos reformos komisiją.
Ištraukų duoda A. Keil l.c. p.120.
3) 1722 I 22 Karaliaučiaus administracijos raštas apie mokyklos komi­
sijos neveiklumą.
Ištraukų duoda A. Keil l.c. p.123.
4) 1727 I 12 Engelio rašytas karaliui raštas, kuriame jis išdėsto savo pro­
jektą mokykloms tvarkyti.
Ištraukų duoda A. Keil l.c. p. 126-127.
5) 1727 II 6 Pridrikio Vilhelmo I raštas, kuriame jis aprobuoja Engelio
projektą ir Karaliaučiaus aukščiausiajai administracijai įsako, sutartinai su
konsistorija dirbant, mokyklų reikalą sutvarkyti taip, kaip Engelio projekte
numatyta.
Ištraukų duoda A. Keil l.c. p.127.
6) 1728 VII 11 karaliaus reskriptas, kuriuo mokyklų pertvarkymas pa­
vedamas prof. Wolf f ui ir Rogalliui.
Ištraukų duoda A. Keil l.c. p.128.
Literatūra. D. H. Amoldt Kurzgefasste Kirchengeschichte 1769 p.668.
L. Rhesa Geschichte d. litthauischen Bibel 1816 p.39.
L. Gebauer Unterrichtswesen in Preussen — Neue Preuss. Provinzial
Blaetter II F. 1852 II B p.350.
W. Schroeder Geschichte d. Kirche zu Mehlkehmen — Preuss. Provinzial
Blaetter XV 1836 p.328-329.
A. Rogge H. Lysius in Litauen und Masuren — Altpr. Monatsschrift
XVIII 1881 p.124-125.
R. C. Jacoby Geschichte d. litauischen Uebersetzung d. kleinen Luther -
sehen Katechismus — Mitteilungen d. Lit. Lit. Gesellschaft I 1883 p.121.
8
Adolf Keil Die Volkschulwesen im Koenigreich Preu'ssen und Herzogthum
Littauen unter Friedrich Wilhelm I —> Altpr. Monatsschrift XXIII 1886
p.113, 116, 119, 120, 121, 123, 128.
G. Erler Die Matrikel der Albertus Universitaet II 1911-1912 p.99, 233.
J. Sembritzki Geschichte des Kreises Memel 1918 p.72,107.
Proboeių Anūkas (Ansas B možis) Mažosios Lietuvos buvusieji rašytojai
1920 p.24-25.
(”) Mažosios Lietuvos mokyklos 1935 p.30-33 (Mūsų Žinynas 1923 N11
p.357-359).
Jonas Yčas Mažosios Lietuvos praeitis — Kovo 20 diena 1921 p.57-58.
Vaclovas Biržiška Engelis Gabrielius — Lietuviškoji Enciklopedija VII
1938 p.877.
(”) Lietuvių rašytojų kalendorius 1946 p.33.
(”) Senųjų lietuviškų knygų istorija II 1957 p.143, 144.
E. Grigoleit Die Pfarrer von Kaukehmen bis 1800 — Archiv f. Sippen­
forschung X 1933 N 11 p.360.
J. Bertoleit Die Reformation unter d. preussischen Litauern — II.
Jahrbuch d. Synodalkommission 1933/1934 p.73.
V. Vileišis Tautiniai santykiai Mažojoje Lietuvoje 1935 p.134.
Engelis 1) Gabrielius — Lietuvių Enciklopedija V 1955 p.523.
9
2. Jonas Berentas
Biografija. Vokiškai savo pavardę rašė Behrendt. Gimė 1667 I 1S
(pagal Froelichą, 1666) Įsrutyje. 1685 VII 7 įsimatrikuliavo Karaliau­
čiaus universitete be priesaikos (Behrendt Johann, Insterburgensis Prus-
sus), o 1686 VI 17 su priesaika (apie tą patį laiką buvo ir kitas įsrutiškis
Johann Behrendt, įsimatrikuliavęs 1676 X 7 ir pakartojęs 1686 IX 17,
tik jis studijavo ne teologiją, bet teisę).
1692 IX 8 (pagal Froelichą, neteisingai, 1693 m.) jis buvo ordinuo-
tas kunigu ir 1693 m. buvo įvestas pirmuoju kunigu į Mielkiemio para­
piją, kai čia dar nebuvo bažnyčios, bet pamaldos buvo atliekamos laiki­
name pastate. 1708 m. (pagal Schroedęrį ir Froelichą, 1709) buvo per­
keltas į Enciūnus. 1711 m. mirus Įsruties vyskupui Perkūnui, jis buvo
perkeltas vyskupu į Įsrutį. Mirė Įsrutyje 1737 m. balandžio 14 d.
Bene jo vaikaitis Jonas Enrikas Behrendt 1769 X 27 buvo ordinuo-
tas Bartensteino vokiečių diakonu.
Raštai. 1) (Buvo vienas tikrintojų 1719 m. paruošto ir 1722 m. išspaus­
dinto Lysi j aus lietuviško katekizmo).
2) Dawadnas Pamokinnimas, kaipo wissi Lietuwoje po Maloningiausio
Prusu Karalium esantieji Kunnigai kaip Diewo tarnai tur elgtis norėdami
szwentą Klebonu Urėdą wierney iszpilditi. (Karaliaučiuje) 1730 m. 52p.
Yra tai oficialinė bažnytinė agenda, kurią išversti į lietuvių kalbą Be-
rentui pavedė J. J. Kvantas.
3) Isz naujo perweizdetos ir pagerintos Giesmių Knygos. (Karaliaučiuje)
1732 m. 408, 20 p.
Yra tai septintoji oficialaus giesmyno redakcija, kurią atliko Berentas,
bet kuri buvo išleista vardu J. J. Kvanto, kuris čia pridėjo tik vieną prakal­
bą, bet ir ją lietuviškai surašė Berentas. Čia jis įsidėjo ir 17 savo parašytų
giesmių. 1900 m. giesmyne tačiau yra 18 Berento parašu pažymėtų giesmių.
Šis 1732 m. leidimas be kokių atmainų buvo dar septynis kartus išspausdintas,
o tą redakciją pakeitė tik 1751 m. Šimelpenigio naujai paruoštas ir perreda­
guotas giesmyno leidimas.
4) Biblija Tai esti Wissas Szwentas Rasztas Seno ir Naujo Testamen­
to... No kelliu Mokytoju Lietuwoj Lietuwiszkay perguldytas. (Karaliaučiuje)
1735 m. 22, 1420 p.
10
Petro Gotlybo Milkės padedamas, J. Berentas buvo vyriausias to Biblijos
vertimo redaktorius (nors šis leidimas paprastai vadinamas J. J. Kvanto Bib­
lija, nes Kvantas vertimą organizavo). Tačiau pats jis atskirų jos dalių ne­
vertė, vien tik perredaguodavo kitų atliktą darbą. Knygos pradžioje eina lie­
tuviška Berento prakalba “Mano mielas Skaitytojau”, pasirašyta: Johann
Behrendt Archi. Presb. Insterb. Isrutije d. 18 October 1735. Šį leidimą vėliau
perredagavo A. P. Šimelpenigis.
Literatūra. G. Ch. Pisanski Entwurf einer preussischen Literaergeschichte
1790 (21886 p.663).
G. Ostermeyer Erste littauische Liedergeschichte 1793 p.241-242.
L. Bhesa Geschichte der litthauischen Bibel 1816 p.35-45.
(”) Kritische Bemerkungen 1824 II.
W. Schroeder Geschichte der Kirche zu Mehlkehmen — Preuss. Provin­
zial Blaetter XV 1836 p.328, 344.
F. Kurschat Zur Geschichte der littauische Bibel — Evangelisches Ge­
meindeblatt 1864 N 34 p.158.
A. Bezzenberger Beitraege zur Geschichte der litauischen Sprache 1877
p.XXIX-XXX.
V. Hoffheinz Bericht ueber einen literarischen Fund — Mitteilungen d.
Lit. Lit. Gesellschaft I 1883 p.270.
R. C. Jacoby Zur Geschichte der litauischen Uebersetzung des kleinen
Katechismus — Mitteilungen d. Lit. Lit. Gesellschaft I 1883 p.120.
A. Hamoch Chronik und Statistik der evangelischen Kirchen 1890 p.297,
355, 358.
Lietuvos Mylėtojas (Jonas Šliūpas) Lietuviszkieji rasztai ir raszti-
ninkai 1890 p.18.
R. Szwede Zur Geschichte der litauischen Gasangbücher — Mitteilungen
d. Lit. Lit. Gesellschaft III (Heft 16) 1891 p.401.
V. Gaigalaitis, Ewangeliszki surinkimai Prūsų Lietuvoje 1904 p.51.
A. Nietzki J. J. Quandt 1905 p.7-11.
E. Machholz Die in der Schlosskirche zu Koenigsberg ordinierten evange­
lischen Geistlichen — Vierteljahresschrift für Wappen-, Siegel- und
Familiengeschichte Herold XXXVII 1907 p.215.
G. Erler Die Matrikel der Albertus Universitaet II 1911/1912 p.145, 151.
A. B. Klaipėdiškis Prūsų lietuvių raštija 1913 p.12, 36.
Probočių Anūkas (Ansas Bruožis) Mažosios Lietuvos buvusieji rašyto­
jai 1920 p.26.
Mykolas Biržiška Mūsų raštų istorija I 21925 p.30, 33.
(”) Rinktiniai mūsų senovės raštai 1927 m. 139-141 (pakartojo Beren­
to giesmę „Apie apteisinima griešna žmogaus”).
E. Hermann Litauische Studien 1926 p.125, 194, 216, 227.
Vaclovas Biržiška Lietuviškų knygų istorijos bruožai I 1930 p.50-51, 70.
(”) Behrendt Jonas — Lietuviškoji Enciklopedija III 1934 p.298; Lie­
tuvių Enciklopedija II 1954 p.342.
(”) Biblija lietuvių kalba — Lietuviškoji Enciklopedija III 1934 p.821.
11
(”) Giesmynai lietuviškieji — Lietuviškoji Enciklopedija VIII 1940
p.1498-1499.
(”) Lietuvių rašytojų kalendorius 1946 p.33.
(”) Senųjų lietuviškų knygų istorija I 1953 p.14, 16, 112, 113, 153; II
1957 p.137.
Vydūnas Siebenhundert Jahre deutsch-litauischer Beziehungen 1932 p.305.
J. Bertoleit Die Reformation unter d. preussischen Litauern — II. Jahr­
buch der Synodalkommission 1933/1934 p.82-97.
Froelich Behrendt Johann — Altpreussische Biographie I (2. Lieferung)
1937 p.42.
N. Feigelmanas Senoji lietuviška knyga Vilniaus universitete 1959 p.62,
63, 70, 73-74, 74.
12
3. Abromas Dovydas Liuneburgas
Biografija. Savo pavardę rašė Ljūneburg. Jo tėvas, taip pat Abra­
omas Dovydas, 1657 X 22 minimas Karaliaučiaus Knypavos (Kneiphof)
mokyklos mokinių tarpe (Abraham David Lineburg), 1604 IV 5 isimatri-
kuliavęs Karaliaučiaus universitete (Borken, pauper), maždaug nuo 1670
ligi 1688 m. buvo precentorium Gumbinėje, nuo 1688 m. ligi mirties buvo
kunigu Lazdynuose, kur mirė 1706 X 12.
Abromas Dovydas sūnus gimė Gumbinėje 1670 VIII 31, 1691 VIII
29 įsimatrikuliavo Karaliaučiaus universitete (Gumbina Prussus), bet
pradžioje nesiruošė eiti į kunigus, ir vertėsi civilinėmis profesijomis. Tuo
laiku ir vedė Aegidijų dukterį. Paskiau gavo precentoriaus vietą Širvin­
toje, kur dirbo ligi 1711 m. 1712-1718 m. buvo diakonu Klaipėdoje (pa­
gal Reimerį, 1712-1718 m. buvo Kintuose), 1718-1727 m. buvo kunigu
Kintuose, o nuo 1727 II 9 buvo nukeltas į Klaipėdą lietuvių kunigu. Klai­
pėdoje ir mirė 1743 m. gruodžio mėn. Testamentu užrašė Karaliaučiaus
universitetui 1000 florenų įkurti Liuneburgų stipendijai, skiriamai iš tos
šeimos kilusiems studentams.
Turėjo brolį Enriką Gotlybą (pagal Amoldtą — Joną Enriką), gi­
musį 1689 X 19, 1707 IX 28 įmatrikuliavusį Karaliaučiaus universitete,
buvusį Kaukėnuose precentorium, Kainininkuose ir Lapėnuose kunigu, da­
lyvavusį 1719 m. Lysijaus katekizmo tikrinime ir mirusį 1730 IV 21. Jo
pusbrolis Jonas Kristijonas 1712-1722 m. buvo kunigu Verdainėje (gal
tas pats, kuris nuo 1741 VIII 7 buvo pirmuoju Lenkviečių kunigu). Ma­
tyti, iš tos pačios šeimos buvo kilęs ir 1738 V 16 Strassburgo universitete
įsimatrikuliavęs Bernardas Gotlybas Lüneburg (Bartensteino-Prussus).
Raštai. (Buvo vienas taisytojų 1719 m. vad. Lysijaus katekizmo vertimo,
jį peržiūrėjęs 1719 X 11-12).
2) (Padėjo baigti 1727 m. Naujo Testamento vertimą į lietuvių kalbą).
3) (1730 m. sudarius visos Biblijos vertimo planą, jam buvo pavesta iš­
versti lietuviškai knygą Cebeleth; matyti, jis ir išvertė atitinkamas 1735 m.
Biblijos dalis).
4) Giesmės: Asz bėdnas, asz didey griekingas ir Jėzau pilnas Meiles,
Atilsi Duszeles.
13