Table Of Content

VIRGINIJA STUMBRIENĖ LORETA VILKIENĖ 365 LIETUVIŲ KALBOS VEIKSMAŽODŽIAI VERBI LITUANI VILNIUS 2015 VIRGINIJA STUMBRIENĖ LORETA VILKIENĖ 365 LIETUVIŲ KALBOS VEIKSMAŽODŽIAI VERBI LITUANI VILNIUS 2015 UDK 811.172‘367.625(075) Vi-162 Vertėjas Alessandro Bongarzoni Galutinę itališko teksto versiją is esmės peržiūrėjo, pataisė ir, kur reikėjo, pakeitė redakcinė komisija: Rasa Klioštoraitytė (recenzentė, specialioji redaktorė), Diego Ardoino (recenzentas, specialusis redaktorius), Pietro U. Dini (Pizos universiteto Baltų filologijos profesorius). La versione finale di questo testo è stata radicalmente rivista, corretta e opportuna- mente integrata da un collegio redazionale: Rasa Klioštoraitytė (recensore e consulente lituano-italiano), Diego Ardoino (recensore e consulente italiano-lituano) e Pietro U. Dini (Filo- logia baltica, Università di Pisa). Mokslinė redaktorė Joana Pribušauskaitė Itališko teksto korektorė Eglė Katinaitė Kirčiavo Rūta Buivydienė Viršelio dailininkas Laimis Kosevičius Knygos rengimas ir leidyba finansuota ES projekto Lietuva čia ir ten: kalba, mokslas, kultūra, visuomenė (VP1-2.2-ŠMM-08-V-02-005) ISBN 978-609-437-293-3 © Virginija Stumbrienė, 2015 © Loreta Vilkienė, 2015 © Vilniaus universitetas, 2015 PRATARMĖ Kad įvardytume aplink mus esančius daiktus ir žmones, vykstančius reiškinius, mo- ko mės daiktavardžių. Sakome: KNYGA, MOKYTOJAS, ŠEIMA, NAMAS, DUO NA, LIETUS, SAULĖ, GĖLĖ, RUDUO, JŪRA, KELIAS. Kad pasaulis aplink mus pasidarytų ĮDOMUS, GERAS, DRAUGIŠKAS, JAUKUS, ŠILTAS, SPALVINGAS, mokomės būdvardžių. Kad ATVERSTUMĖTE knygą ir ją SKAITYTUMĖTE, kad mokytojas UŽ RA ŠY- TŲ žod į lentoje, kad šeima vakare SUSIRINKTŲ prie stalo, kad tėvas PASTATYTŲ na- mą, kad ATSIRIEKTUM duonos, kad lietus PRADĖTŲ LYTI už lango, kad po liet aus NU- ŠVIS TŲ saulė, kad gėlės pavasarį PRAŽYSTŲ, kad ATEIT Ų ir PRA EITŲ ruduo, kad jūra SUBANGUOTŲ, o kelias VINGIUOTŲ ir KVIES TŲ kelionėn – kad pasaulis aplink mus atgytų, mokomės veiksm a žodžių. Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedroje mokydamos užsieniečius lie- tuvių kalbos, supratome, koks „kietas riešutėlis“ mūsų mokiniams yra priešdėliniai veiks- mažodžiai, kaip kartais sunku būna surasti dvikalbių žodynų, pateikiančių pag rin dines veiksmažodžių formas, kaip ilgai mokiniams tenka laužyti galvas, kurį linksn į – galininką ar kilmininką, o gal įnagininką (myliu mamą, laukiu mamos, džiaug iuo si mamos laišku) – valdo veiksmažodis, kaip rašyti grįš, bėgs, bėk, džiaugčiausi ir pan., kaip padaryti vieną ar kitą asmenuojamąją ar neasmenuojamąją veiksmažodžio formą, kaip sukirčiuoti. Kad būtų lengviau mokytis lietuvių kalbos veiksmažodžių, sumanėme parengti šią knygą. Kiekvienam veiks ma žodžiui ketinome skirti po puslapį, tačiau kai kuriems prireikė daugiau vietos. Stengiamės pateikti kuo išsamesnių žinių apie 365 veiksmažodžius. Įvade paaiškinome asmenuojamųjų ir nea s menuojamųjų formų darybą. Pagrindines veiksmažodžių reikšmes į italų kalbą išvertė Alessandras Bongarzonis (Alessandro Bongarzoni). Kodėl 365? Taip žaismingiau, linksmiau. Kasdien po vieną veiks ma žodį! Tikimės, kad ši knyga padės perkrimsti kietą lietuvių kalbos veiksmažodžių riešutėlį. Nuoširdžiai dėkojame recenzentams, Rūtai Buivydienei, sukirčiavusiai veiksmažodžių formas, ir visiems, prisidėjusiems prie knygos rengimo. Virginija Stumbrienė Loreta Vilkienė 3 365 VERBI LITUANI Questo manuale vuol essere uno strumento pratico di consultazione per il lettore italiano che, avvicinandosi allo studio del lituano, desideri orientarsi nell’uso dei verbi. In lituano fra le parti del discorso il verbo è la più importante. È il nucleo di qualsiasi frase e a volte ne costituisce anche l’unico elemento. Inoltre, l’esperienza dimostra che il sistema verbale, per chi studia il lituano, costituisce spesso uno scoglio difficile da superare a causa della sua complessità morfologica e sintattica. Alcune somiglianze strutturali con l’italiano sono immediatamente evidenti; molte altre, invece, emergono soltanto approfondendo lo studio. Comunque sia, per chi si avvicina al lituano, non è facile ricordare i paradigmi verbali e ricavare da questi le altre forme, personali e impersonali, del verbo. In particolare si riscontrano difficoltà nella coniugazione delle forme riflessive, nella costruzione e nell’uso sintatticamente corretto delle forme impersonali e nella corretta accentazione delle forme verbali. In accordo con l’impostazione pratica di questo strumento, nell’introduzione si offre una breve esposizione, molto schematica, della altrimenti ben più complessa morfologia verbale lituana. Essa risponde a criteri di praticità e non di completezza scientifica. Il manuale contempla 365 verbi (uno per ogni giorno dell’anno) tra i più frequenti nella lingua quotidiana e sufficienti per la comprensione di un testo non complesso o per sostenere una conversazione non specialistica. Ad ogni singolo verbo è dedicata, di norma, una pagina, secondo uno schema uniforme. Per una sicura costruzione delle forme coniugate, è necessario conoscere il paradigma di ogni verbo lituano (cioè, l’infinito, la terza persona singolare del presente indicativo e del preterito). In alto a sinistra della pagina è riportato in grassetto il paradigma del verbo lituano. In alto a destra vengono, invece, indicati i corrispondenti verbi italiani. Seguono per esteso gli schemi delle forme lituane coniugate, complete di tutte le persone. Viene poi l’indicazione dei casi retti dal verbo, corredata da brevi frasi esemplificative. È questo un aspetto sintattico particolarmente utile per il madrelingua italiano, poiché verbi equivalenti per significato nelle due lingue, possono avere reggenze differenti. Sono indicate le principali prefissazioni che i verbi lituani possono presentare. I prefissi, che possono modificare la rezione dei complementi, si saldano al verbo. Sono numerosi e molto frequenti: dal verbo eiti “andare, camminare”, per esempio, derivano ben dodici verbi composti con prefissi. I prefissi, inoltre, conferiscono al significato del verbo sfumature anche molto differenziate. Di ogni verbo sono riportati, nella forma dell’infinito, i derivati con prefissi (i prefissi sono evidenziati graficamente in grassetto). Ognuno di essi è corredato da una frase come esempio di uso pratico. In uno specchietto in basso nella pagina, si trovano elencate per esteso le forme dei gerundi e quelle dei participi, più numerose rispetto a quelle dell’italiano. Tutte le forme verbali riportate sono accentate: elemento non secondario, data la caratteristica mobilità dell’accento lituano. La scelta degli esempi e la loro traduzione risponde al criterio della massima schematicità. Ci si augura che, per il suo facile uso, questo manuale diventi uno strumento di riferimento e risulti di effettiva utilità anche per gli autodidatti. Nel contempo si auspica che appaiano in lingua italiana altri lavori, di più ampio respiro e maggiore approfondimento, dedicati al ricchissimo sistema verbale del lituano, una lingua che – com’è ben noto – non a caso è sempre stata tenuta in grande considerazione dai più illustri glottologi. 4 ĮVADAS Ši knyga skiriama tiems, kurie supranta itališkai ir mokosi lietuvių kalbos. Ji padės susidoroti su sunkumais, kai reikia pasidaryti ar suprasti tam tikrą veiksmažodžio formą, pavartoti ją sakinyje. Knygoje atrinkti 365 dažnai vartojami lietuvių kalbos veiksmažodžiai ir pateikta jų formų sistema. Čia yra: • pagrindinės veiksmažodžio formos ir jų vertimas į italų kalbą; • asmenuojamosios veiksmažodžio formos; • nuorodos, kuriuos linksnius valdo aptariamas veiksmažodis; valdymo atvejus pa rodan- tys sakiniai ir jų vertimas į italų kalbą; • priešdėliai, kuriuos dažniausiai prisijungia aptariamas veiksmažodis, priešdėlinės var- tosenos pavyzdžiai ir jų vertimas į italų kalbą; • dažnai vartojamos neasmenuojamosios veiksmažodžio formos. Kalbant, klausant, rašant ar skaitant reikia suprasti daug įvairių veiksmažodžių, sud aryti reikiamas jų formas. Todėl toliau šiame įvade aptariama lietuvių kalbos veiksm a žodžių sistema, parodoma, kaip padaromos įvairios formos, ką jos reiškia. Lietuvių kalbos veiksmažodis Lietuvių kalbos veiksmažodis yra savarankiška kalbos dalis, kuri reiškia: Veiksmą Būseną statyti namą jausti važiuoti džiaugtis rašyti laišką lyja valytis dantis ir pan. turėti duonos ir pan. Pagal savo reikšmes ir jas atitinkančius formos ypatumus lietuvių kalbos veiksm a žodžiai skirstomi į tranzityvinius ir intranzityvinius. Tranzityviniai veiksmažodžiai pa sako aktyvių subjektų veiksmus, kurie nukreipti į tam tikrą objektą, pvz., rašyti, piešti, sta tyti, auginti. Paprastai tranzityviniai veiksmažodžiai prisijungia galininko linksnio vard ažodį, pvz., rašyti laišką, auginti gėles. Tačiau jei toks veiksmažodis yra su priešdėliu ne-, vardažodis greta jo jau bus kilmininko linksnio, pvz., nerašyti laiško, neauginti gėlių. Intranzityviniai veiksmažodžiai, pvz., eiti, miegoti, sėdėti, nėra reikalingi kokių nors objekto linksnių. Lietuvių kalbos veiksmažodžiai turi asmenuojamąsias ir neasmenuojamąsias formas. • Asmenuojamosios formos yra šios: tiesioginė, tariamoji ir liepiamoji nuosakos; trys asmenys; du skaičiai: vienaskaita ir daugiskaita. • Neasmenuojamosios formos – tai veikiamieji ir neveikiamieji dalyviai, padalyviai ir pusdalyviai. Šios formos gali būti vyriškosios arba moteriškosios giminės, linksn iuo jamos arba visai nekaitomos. Kai kurie lietuvių kalbos veiksmažodžiai turi sangrąžos afiksą –si (–s). Sangrąžiniais veiksmažodžiais reiškiamas: 1. tarpusavio veiksmas, pvz., kalbėtis, pyktis; 2. veiksmas, nukreiptas į save, pvz., praustis, šukuotis; 3. padėties kitimas erdvėje, pvz., stotis, sėstis; 5 4. būsenos kitimas, pvz., kankintis, žemintis; 5. veiksmas savo naudai, pvz., pirktis, neštis; 6. savaiminis veiksmas, pvz., baigtis, suktis. Kai kurie veiksmažodžiai gali būti tik sangrąžiniai, pvz.: juoktis, domėtis, elgtis, did žiuotis ir pan. Kiekvienas lietuvių kalbos veiksmažodis pasako arba veiksmo procesą, arba rezultat ą, kitaip tariant, kiekvieną veiksmažodį galima priskirti eigos ar įvykio veikslui. Eigos veikslo reikšmė būdingiausia nepriešdėliniams veiksmažodžiams, pvz., kalbėti, eiti, ly ti, augti, o įvykio veikslo – priešdėliniams, pvz., pakalbėti, nueiti, palyti, užaugti. TIESIOGINĖ NUOSAKA Pagrindinės veiksmažodžio formos yra bendratis, esamojo ir būtojo kartinio laiko 3 asmuo. Kitos formos yra padaromos iš šių. Todėl mokantis reikėtų įsidėmėti visas tris pagrindines veiksmažodžių formas. Veiksmažodžių tiesioginė nuosaka turi 4 vientisinius laikus. 1. Esamasis laikas gali reikšti: • kalbamuoju momentu vykstantį veiksmą, pvz.: Aš rašau laišką. • nuolat vykstantį ar pasikartojantį veiksmą, pvz., Ši vaistinė dirba naktimis. • veiksmą, kuris greitai įvyks, pvz., Rytoj važiuoju prie ežero. Asmenavimas • Veiksmažodžiai, kurių 3 asmens forma baigiasi – a arba – ia: aš kalbu, klausiu mes kalbame, klausiame tu kalbi, klausi jūs kalbate, klausiate jis, ji kalba, klausia jie, jos kalba, klausia • Veiksmažodžiai, kurių 3 asmens forma baigiasi – i: aš galiu mes galime tu gali jūs galite jis, ji gali jie, jos gali • Veiksmažodžiai, kurių 3 asmens forma baigiasi – о: aš rašau mes rašome tu rašai jūs rašote jis, ji rašo jie, jos rašo Sangrąžinių veiksmažodžių esamojo laiko formos: • veiksmažodžiai, kurių 3 asmens forma prieš sangrąžos dalelę – si baigiasi – a arba – ia: aš perkuosi, džiaugiuosi mes perkamės, džiaugiamės tu perkiesi, džiaugiesi jūs perkatės, džiaugiatės jis, ji perkasi, džiaugiasi jie, jos perkasi, džiaugiasi 6 • veiksmažodžiai, kurių 3 asmens forma prieš sangrąžos dalelę – si baigiasi – i: aš tikiuosi mes tikimės tu tikiesi jūs tikitės jis, ji tikisi jie, jos tikisi • veiksmažodžiai, kurių 3 asmens forma prieš sangrąžos dalelę – si baigiasi – о: aš rašausi mes rašomės tu rašaisi jūs rašotės jis, ji rašosi jie, jos rašosi 2. Būtasis kartinis laikas gali reikšti: • vienkartinį praeities veiksmą, pvz.: Vakar buvau kine. • pasikartojantį praeities veiksmą, pvz.: Kiekvieną vasarą mes važiavome prie jūros. Asmenavimas • Veiksmažodžiai, kurių 3 asmens forma baigiasi – о: aš kalbėjau mes kalbėjome tu kalbėjai jūs kalbėjote jis, ji kalbėjo jie, jos kalbėjo • Veiksmažodžiai, kurių 3 asmens forma baigiasi – ė: aš rašiau mes rašėme tu rašei jūs rašėte jis, ji rašė jie, jos rašė Sangrąžinių veiksmažodžių būtojo kartinio laiko formos: • veiksmažodžiai, kurių 3 asmens forma prieš sangrąžos dalelę – si baigiasi – о: aš kalbėjausi mes kalbėjomės tu kalbėjaisi jūs kalbėjotės jis, ji kalbėjosi jie, jos kalbėjosi • veiksmažodžiai, kurių 3 asmens forma prieš sangrąžos dalelė – si baigiasi – ė: aš rašiausi mes rašėmės tu rašeisi jūs rašėtės jis, ji rašėsi jie, jos rašėsi 3. Būtasis dažninis laikas reiškia įprastinį ir pasikartojantį praeities veiksmą, pvz.: Vaikystėje labai mėgdavau žaisti lauke. Šis laikas padaromas iš bendraties su priesaga – dav –, pvz.: kalbėt\i + – dav – + – o = kalbėdavo klaust\i + – dav – + – o = klausdavo rašyt\i + – dav – + – o = rašydavo 7 Asmenavimas • Visų veiksmažodžių būtojo dažninio laiko asmenų formos padaromos vienodai: aš rašydavau mes rašydavome tu rašydavai jūs rašydavote jis, ji rašydavo jie, jos rašydavo • Visų sangrąžinių veiksmažodžių būtojo dažninio laiko asmenų formos padaromos taip pat vienodai: aš mokydavausi mes mokydavomės tu mokydavaisi jūs mokydavotės jis, ji mokydavosi jie, jos mokydavosi 4. Būsimasis laikas reiškia ateityje vyksiantį veiksmą, pvz.: Rytoj eisiu į svečius. Šis laikas padaromas iš bendraties su priesaga – s –, pvz.: kalbėt\i + – s = kalbės klaust\i + – s = klaus vežt\i + – s = veš nešt\i + – s = neš zyzt\i + – s = zys rašyt\i + – s = rašys lyt\i + – s = lis Atkreipkite dėmesį: nors veiksmažodžio bendraties kamienas gali baigtis raidėmis – s – , – š – , – z – ar – ž –, būsimojo laiko formų kamiene bus tik – s, ar – š, pvz: klausti – klaus nešti – neš zyzti – zys vežti – veš Asmenavimas • Visų veiksmažodžių būsimojo laiko asmenų formos padaromos vienodai: aš rašysiu mes rašysime tu rašysi jūs rašysite jis, ji rašys jie, jos rašys • Visų sangrąžinių veiksmažodžių būsimojo laiko asmenų formos padaromos taip pat vienodai: aš mokysiuosi mes mokysimės tu mokysiesi jūs mokysitės jis, ji mokysis jie, jos mokysis 8 LIEPIAMOJI NUOSAKA Šia nuosaka reiškiama kalbančiojo asmens valia: liepimas, raginimas, įsakymas ir pan., pvz.: Kalbėkite lėčiau! 1 ir 2 asmens formos padaromos iš bendraties su priesaga – k –, pvz.: kalbėt\i + – k = kalbėk Asmenavimas • Visų veiksmažodžių liepiamosios nuosakos asmenų formos padaromos vienodai: aš – mes kalbėkime tu kalbėk jūs kalbėkite jis, ji tegu kalba jie, jos tegu kalba Liepiamosios nuosakos 3 asmens forma sutampa su tiesioginės nuosakos esamojo laiko 3 asmens forma, be to, pridedama dalelytė tegu. • Visų sangrąžinių veiksmažodžių liepiamosios nuosakos formos padaromos vienodai: aš – mes mokykimės tu mokykis jūs mokykitės jis, ji tegu mokosi jie, jos tegu mokosi TARIAMOJI NUOSAKA Ši nuosaka reiškia veiksmus, kurie galėtų įvykti arba kurie yra pageidaujami, pvz: Jis norėtų čia pabūti ilgiau. Formos padaromos iš bendraties su priesaga – t –, kuri prieš galūnę – iau virsta – č – : aš kalbėčiau mes kalbėtume / kalbėtumėme tu kalbėtum jūs kalbėtute / kalbėtumėte jis, ji kalbėtų jie, jos kalbėtų Daugiskaitos 1 ir 2 asmens formos gali būti ilgesnės arba trumpesnės. Visų sangrąžinių veiksmažodžių tariamosios nuosakos formos padaromos vienodai: aš mokyčiausi mes mokytumės / mokytumėmės tu mokytumeisi jūs mokytutės / mokytumėtės jis, ji mokytųsi jie, jos mokytųsi NEASMENUOJAMOSIOS VEIKSMAŽODŽIŲ FORMOS Dalyviai Veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai padaromi iš tiesioginės nuosakos esam o jo laiko 3 asmens. Vyriškosios giminės formos padaromos taip: kalba\ + – ąs / – antis = kalbąs / kalbantis myli\ + – įs / – intis = mylįs / mylintis sako\ + – ąs / – antis = sakąs / sakantis 9