Lietuvos darbininkų periodinė spauda, 1895-1917

206 Pages·1979·10.233 MB·Lithuanian

by  Vidmantas Edvardas

EVIDMANTAS
LIETUVOS
DARBIHIHKŲ
PERIODINĖ
SPAUDA
1895-1917
Vilnius „Mintis" 1979
002
Vi 41
LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJOS
ISTORIJOS INSTITUTAS
Atsakingasis redaktorius
istorijos mokslų daktaras, profesorius
B. VAITKEVIČIUS
0501000000
10601—105
V M 851(08)—79 2—79
© Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Istorijos institutas, 1979
Išleista Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Istorijos institutui užsa­
kius
¡VADAS
Praėjusio šimtmečio paskutiniajame dešimtmetyje ir
šio amžiaus pirmaisiais dešimtmečiais Rusijos imperijos
socialiniame ir politiniame gyvenime atsirado naujų reiš­
kinių. Įsigalint imperializmui, istorijos arenoje pasirodė
nauja politinė jėga — darbininkų klasė, kuri, socialdemo­
kratų vadovaujama, stojo į kovą prieš caro patvaldystę
ir Rusijos kapitalizmą.
Šiuo laikotarpiu formavosi ir Lietuvos darbininkų ju­
dėjimas, susijęs su socialdemokratijos veikla, kūrėsi dar­
bininkų periodinė spauda. Tai buvo kokybiškai naujas
periodinės spaudos raidos etapas. K. Marksas yra pažy­
mėjęs, kad, didėjant kapitalo koncentracijai ir eksploata­
cijai, „kartu auga ir pasipiktinimas vis gausėjančios dar­
bininkų klasės, kurią moko, vienija ir organizuoja pats
kapitalistinės gamybos proceso mechanizmas" L Šis teigi­
nys padeda suprasti kapitalizmo epochos darbininkų spau­
dos funkcijas ir šios spaudos istorijos dėsningumus, paaiš­
kina, kodėl, didėjant kapitalizmo prieštaravimams, darbi­
ninkų spaudos kūrimasis ir tolesnė jos raida tampa istorine
būtinybe 1 2.
Daugianacionalinės darbininkų klasės kovos patirtis,
plačiausiai atsispindėjusi to laikotarpio socialdemokratų
periodinėje spaudoje, turi svarbią mokslinę ir politinę
reikšmę. Komunistinės spaudos ištakų tyrinėjimas, darbi­
ninkų periodinės spaudos raidos apibendrinimas, „didžio­
1 Marksas K. Kapitalas, t. 1. Vilnius, 1957, p. 681.
2 Селезнев К. Л. Роль К- Маркса и Ф. Энгельса в создании ра­
бочей печати. М., 1965, с. 59.
3
sios išsivaduojamosios misijos" 3 atskleidimas yra svarbus
tarybinės istoriografijos uždavinys.
Socialdemokratų periodinė spauda buvo svarbi idėjinė
ir organizacine darbininkų judėjimo priemonė. Ji propa­
gavo mokslinio socializmo teoriją, aiškino klasių kovos
uždavinius, konkrečiais nacionalinės bei ekonominės prie­
spaudos ir išnaudojimo pavyzdžiais žadino proletariato są­
monę, skiepijo darbininkams proletariato klasinio solida­
rumo idėją. Šios spaudos puslapiuose atsispindėjo revoliu­
cinių socialdemokratų vaidmuo kovoje prieš oportunizmą
ir nacionalizmą, RSDDP įtaka darbininkų judėjimui Lie­
tuvoje, revoliucinių jėgų vienijimasis po marksizmo vė­
liava, ji organiškai buvo susijusi su proletariato interesais
ir darbininkų revoliucine kova.
Socialdemokratų periodinė spauda yra vertingas šalti­
nis darbininkų revoliuciniam judėjimui tyrinėti. ,,Visas
klausimus, — rašė V. Leninas, — dėl kurių vyko ginkluota
masių kova 1905—1907 ir 1917—1920 metais, galima (ir
reikia) susekti, užuomazgine forma, iš ano meto spau­
dos" 4.
Darbų, nušviečiančių visą Lietuvos socialdemokratų pe­
riodinę spaudą, tarybinėje istoriografijoje nėra. Periodi­
kos vaidmuo ir kai kurie jos raidos aspektai atsispindėjo
bendro pobūdžio veikaluose bei moksliniuose straips­
niuose.
Pirmieji darbininkų spaudą iš marksistinių pozicijų sa­
vo darbuose lietuvių kalba vertino V. Mickevičius-Kapsu-
kas5, Z. Angarietis6. Jie išaiškino kai kurių laikraščių po­
litinę kryptį, nušvietė redagavimo ir leidimo klausimus.
XX a. trečiojo dešimtmečio periodikoje pasirodė
S. Livšico straipsnis7, kuriame apžvelgiama Vilniaus ir
Kauno karinių socialdemokratų organizacijų spauda.
3 Постановление ЦК КПСС «О мерах по дальнейшему развитию
общественных наук и повышению их роли в коммунистическом стро­
ительстве».— Вопросы истории, 1967, № 9, с. 7.
4 Leninas V. I. Raštai, t. 31. Vilnius, 1955, p. 10.
5 Kapsukas V. Trumpa Lietuvos socialdemokratų partijos istorija .
(1896—1914), d. 1—2. Petrapilis—[Smolenskas], 1918—1920.
6 Angarietis Z. Lietuvos revoliucinio judėjimo ir darbininkų kovos
istorija, t. 2. [Smolenskas], 1921.
7 Лившиц C. Солдатская социал-демократическая пресса 1905—
1908 гг.— Пролетарская революция, 1929, № 2/3, с. 270^-308.
4
Siek tiek duomenų apie LSDP spaudą buržuaziniais
metais paskelbė A. Moravskis8, J. Bagdonas9. Keletą
straipsnių šiuo klausimu žurnaluose išspausdino V. Bir­
žiška 10 11 ir J. Kirlys11. Juose yra žinių apie periodinių lei­
dinių rengėjus, vertėjus, bendradarbius.
Kai kurie PPS periodiniai leidiniai buvo nagrinėjami
B. Sapiros monografijoje apie PPS kairiosios krypties vei­
kėją T. Rechnevskį12, J. Posarto knygoje 13. V. Malinovs-
kio 14, J. Pilsudskio 15 leidiniuose bei raštuose atsispindėjo
nacionalistinės krypties laikraščių „Robotnik", „Gornik"
išleidimo vieta, redagavimas ir kiti duomenys.
Bundo periodinės spaudos klausimai buvo paliesti
N. Buchbinderio 16f A. Kiržnico 17, M. Rafeso 18 ir kituose
darbuose 19.
Išsamiai Lietuvos darbininkų spauda pradėta tyrinėti
tik tarybiniais metais. E. Griškūnaitės darbe20 nušviesta
LSDP laikraščių „Naujoji gadynė", „Skardas", „Žarija" pa­
sirodymo sąlygos, leidimo aplinkybės, redagavimo klau­
simai. Nustatyti korespondentai, laikraščių paplitimo ribos.
8 Lietuvis A. [Moravskis A.]. Lietuvos darbininkų judėjimo istori­
ja sąryšyje su Lietuvos valstybės atgimimo judėjimu. Pirmasis dešimtme­
tis: 1892—1902 m. Kaunas, 1931; Kultūra, 1931, Nr. 4, p. 193—201; Nr. 5,
p. 273—281; Nr. 6/7, p. 326—334; Nr. 8, p. 453—460.
9 Bagdonas J. Senojo Varpo sukaktuvių proga (1889—1939). — Kn.:
„Varpas" ir varpininkai. Kaunas, 1939, p. 1—46.
10 Biržiška V. Iš lietuviškosios laikraštijos praeities. — Bibliografijos
žinios, 1932, Nr. 6, skilt. 221—227.
11 Kirlys J. Priešakinė mūsų periodika (1904—1914).— Židinys, 1930,
Nr. 12, p. 427—428.
12 Besem. [Szapiro B.]. Tadeusz Rechniewski (1862—1916). Warsza­
wa, 1927.
13 Possart J. Struktury myšlenia teoretycznego a kontrowersje ideo-
logiczne. Warszawa, 1963. . .
14 Pobög-Malinovfski W. Jozef Pilsudskį 1867—1901. W. podziemiach
konspiracji. Warszawa, 1935.
15 Pitsudski J. Pisma zbiorowe, t. 1—2. Warszawa, 1937; Jozef Pil­
sudskį pisarz, wydawca i drukarz. Krakow, 1936.
16 Бухбиндер H. А. История еврейского рабочего движения в
России. Л., 1925.
17 Киржниц А. Д. 1905. Еврейское рабочее движение. М.—Л.,
1928.
18 Рафес М. Очерки по истории «Бунда». М., 1923.
19 Революционное движение среди евреев. М., 1930; Vilne. New
York, 1935.
20 Griškūnaitė E. Legali darbininkų spauda Lietuvoje 1906—1908 m.
(„Naujoji gadynė“, „Skardas", „Žarija"). — Kn.: Iš Lietuvos kultūros is­
torijos, t. 7. Spauda ir spaustuvės. Vilnius, 1972, p. 111—141.
5
Šiuos laikraščius taip pat analizavo V. Kazlauskas 21, ver­
tindamas jų vaidmenį marksistinės filosofinės minties for­
mavimui. Apie V. Kapsuko redaguotus periodinius leidi­
nius rašoma R. Šarmaičio studijoje 22, J. Bulotos 23 ir V. Lau­
raičio 24 straipsniuose, R. Maliukevičiaus disertacijoje25.
Specialiuose darbuose išnagrinėtas ir apibūdintas bolše­
vikinės krypties laikraštis „Vilnis" 26.
Kai kurie Lietuvčs darbininkų spaudos raidos aspektai
atsispindi J. Komodaitės27, A. Liaukonio28, V. Merkio 29,
J. Ochmanskio 30, A. Tiškovo 31 veikaluose, nagrinėjančiuo­
se darbininkų judėjimo klausimus, akademiniuose leidi­
niuose32, taip pat literatūros tyrinėtojų V. Kubiliaus33,
M. Lukšienės34, B. Pranskaus 35 monografijose.
21 Kazlauskas V. Marksistinė filosofinė mintis lietuvių legalioje so-
■cialdemokratinėje spaudoje 1906—1908 metais („Naujoji gadynė“, „Skar­
das“, „Žarija"). — Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Filo­
sofija, 1966, t. 7, p. 167—177.
22 Šarmaitis R. Vincas Kapsukas. — Kn.: Kapsukas V. Raštai, t. 1.
Vilnius, 1960, p. 5—80.
23 Bulota J. Darbininkų spauda Lietuvoje 1905—1907 m. — Tarybi­
nis mokytojas, 1955, gruodžio 22; Revoliucinė darbininkų spauda Lietu­
voje 1905 metais. — Švyturys, 1955, Nr. 12, p. 4.
24 Lauraitis V. Religijos ir klerikalizmo kritika „Drauge". — Lietu­
vos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, 1972, t. 13, sąs. 1,
p. 47—55.
25 Maliukevičius R. Vinco Kapsuko visuomeninė-politinė veikla
1903—1908 m. Kand. dis., mašinr., Partijos istorijos institutas prie Lie­
tuvos KP CK, 1964.
26 Maliukevičius R. Lietuvių darbininkų laikraštis „Vilnis". Vilnius,
1959; Гришкунайте Э. В. «Вильнис» — литовская рабочая газета
правдистского направления.— В кн.: Большевистская печать и рабо­
чий класс России. М., 1965, с. 212—221.
27 Komodaitė J. Lietuvos Komunistų partijos pirmtakai. — Kn.: Už
socialistinę Lietuvą. Vilnius, 1960, p. 65—88; Socialdemokratų organiza­
cijos Lietuvoje RSDDP II suvažiavimo laikotarpiu. — Kn.: Internacionaliz­
mo keliu. Vilnius, 1973, p. 5—45.
28 Liaukoms A. F. Dzeržinskio revoliucinė veikla Lietuvoje. Vilnius,
1961.
29 Merkys V. Darbininkų judėjimas Vilniuje 1905—1907 m. revoliu­
cijos išvakarėse. Vilnius, 1957; Lietuvos valstiečių ir žemės ūkio darbi­
ninkų judėjimas 1901—1904 metais. Vilnius, 1959; Lietuvos poligrafijos
įmonės 1795—1915 m.—Kn.: Iš lietuvių kultūros istorijos, t. 7. Spauda
ir spaustuvės, p. 142—249.
30 Ochmatiski J. Rewolucyjna dzialalnošč Feliksą Dzieržynskiego na
Litwie w koiicu XIX wieku. Poznan, 1969.
31 Тишков А. Дзержинский. M., 1976.
6
Tyrinėjant darbininkų periodinę spaudą, atliktas nema­
žas darbas, tačiau nėra didesnės apimties veikalo, kuria­
me būtų išnagrinėta ir apibūdinta jos visuma.
Ši monografija yra pirmas mėginimas išanalizuoti ir
apibendrinti 1895—1917 m. Lietuvos socialdemokratų pe­
riodinės spaudos kūrimąsi ir jos raidą. Siekiant atskleisti
pažangiosios spaudos istorijos bruožus, parodomos jos su­
sikūrimo sąlygos ir aplinkybės, išaiškinami redaktoriai ir
bendradarbiai, taip pat laikraščių politinė kryptis, tikslai
ir jų vaidmuo darbininkų revoliuciniame judėjime. Kny­
goje stengiamasi atskleisti šios spaudos turinį bei prob­
lematiką. Aptarus šaltinius, bandoma nustatyti, kokią vietą
periodinė spauda užima tarp kitų šaltinių ir kokia jos
vertė. Socialdemokratų periodinėje spaudoje atsispindi
daugelis to laikotarpio visuomeninio gyvenimo reiškinių,
tačiau darbe daugiausia dėmesio skiriama proletariato
kovai ir socialdemokratų organizacijų veiklai.
Be minėtos literatūros, monografijoje panaudoti publi­
kuoti šaltiniai ir archyvinė medžiaga.
Siekiant nustatyti periodinės spaudos medžiagos vertę
ir faktinių duomenų autentiškumą, spaudos medžiaga buvo
lyginama su publikuotais šaltiniais, daugiausia su LTSR
MA Istorijos instituto ir kitų mokslo įstaigų sudarytais
rinkiniais32 33 34 35 36, kuriuose išspausdinti įvairių įstaigų ir orga­
nizacijų dokumentai, atsišaukimai, pateiktos statistinės
žinios. Vertingų duomenų sukaupta tuo laikotarpiu išleis­
tame PPS leidinyje37, kuriame pateikiama žinių apie šios
partijos organizacinį, leidybinį darbą, finansinius klau­
simus, atsispindi svarbiausi politiniai įvykiai.
Vertinti atskirų socialdemokratų organizacijų veiklą,
ypač Bundo vadovų oportunistinę politiką, jų skelbiamas
idėjas, kurios nesutapdavo su praktine veikla, padėjo
RSDDP protokolai38.
32 Lietuvos Komunistų partijos istorijos apybraiža, t. 1. Vilnius, 1971;
Lietuvos TSR istorija, t. 2. Vilnius, 1963; Lietuvių literatūros istorija,
t. 2. Vilnius, 1958.
33 Kubilius V. Julius Janonis. Vilnius, 1970.
34 Lukšienė M. Jono Biliūno kūryba. Vilnius, 1956.
35 Pianskus B. Proletarinė lietuvių literatūra. Vilnius, 1964.
36 Lietuvos TSR istorijos šaltiniai, t. 2. Vilnius, 1965; Революция
1905—1907 гг. в Литве. Вильнюс, 1961.
37 Materialy do historyi PPS i ruchu rewolucyjnego w zaborze ro-
syjskim od. r. 1893—1904, t. 1—2. Warszawa, 1907—1911.
38 Протоколы и стенографические отчеты съездов и конферен­
ций Коммунистической партии Советского Союза. М., 1959—1963.
7
Revoliuciniams įvykiams ir periodinės spaudos leidimui
nušviesti vertingų duomenų randama V. Kapsuko33,
E. Sokolovskio39 40 atsilmnimuose apie F. Dzeržinskį, taip
pat E. Čistiakovo 41, I. Jurenevo 42 straipsniuose, nagrinė­
jančiuose RSDDP Šiaurės vakarų sąjungos veiklą ir perio­
dinės spaudos leidimo klausimus. Pažymėtina, kad E. Cis-
tiakovo ir I. Jurenevo straipsniai buvo parašyti remiantis
prisiminimais, kuriuose pateikti duomenys nebuvo patiks­
linti, todėl atsirado vienokių ar kitokių netikslumų. Pa­
vyzdžiui, „Голос казармы" pavadintas „Военный теле­
граф", „Солдатская жизнь" — „Солдатская памятка",
neteisingai nurodytas „Солдатская жизнь" numerių skai­
čius.
Kai kurie spaudos duomenys buvo paimti iš biblio­
grafinių leidinių, enciklopedijų, literatūros ir spaudos žo­
dynų.
Monografijoje panaudota nepublikuota archyvinė me­
džiaga, saugoma Lietuvos TSR centriniame valstybiniame
istorijos archyve, Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Cent­
rinės ir Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto
Mokslinės bibliotekų rankraščių skyriuose, Spalio revo­
liucijos, TSRS aukščiausiųjų valstybinės valdžios organų
ir valstybės valdymo organų centriniame valstybiniame
archyve, Marksizmo-leninizmo instituto prie TSKP CK Par­
tiniame archyve, TSRS centriniame valstybiniame istorijos
archyve.
Ypač vertinga medžiaga periodinei spaudai tyrinėti yra
MAB RS_„Darbininkų balso" (f. 49), „Echo" (f. 50), „Var­
po" — „Ūkininko" — „Naujienų" (f. 56) redakcijų archy­
vai, A. Moravskio fondas (f. 123), kuriame saugomi jo
atsiminimai apie 1892—1902 m. politinį gyvenimą ir kiti
LSDP raštai. Naudotasi Lietuvos socialdemokratų partijos
dokumentų fondu (f. 64), kuriame yra A. Moravskio lenkų
39 Мицкевич-Капсутс В. Из воспоминаний Ф. Э. Дзержинско­
го.—'Пролетарская революция, 1926, № 9, с. 55—64.
40 Томаш. [Соколовский Э.]. Воспоминания о Феликсе Дзержин­
ском.— Пролетарская революция, 1926, № 9, с. 65—71.
41 Чистяков Е. Военная организация РСДРП в Ковне.—^Проле­
тарская революция, 1927, № 5, с. 218—228.
42 Юренев И. Работа РСДРП в Северо-Западном крае (1903—
1913 гг.).— Пролетарская революция, 1924, № 8/9, с. 164—205.
8
kalba parašytas „Lietuvos darbininkų judėjimo istorijos
1893—1902 m." rankraštis43.
Monografijoje taip pat panaudotas išlikęs „Darbininkų
balso" redakcijos archyvas (f. I-F621, f. I-D1299), saugomas
VUB RS. Straipsnių autorius, pseudonimus išaiškinti nema­
žai padėjo „Varpo" ir „Ūkininko" redakcijų rankraščiai
(f. I-F120, f. I-D751), V. Sirutavičiaus (f. I-D740), J. Bag­
dono laiškai (f. I-F640), J. Bagdono laiškai P. Višinskiui
(f. I-E75), J. Bagdono laiškai M. Zauniūtei (f. I-F363), J. Sir­
vydo laiškai iš „Varpo" ir „Ūkininko" 1902—1909 m. re­
dakcijos archyvo (f. I-D812) ir „Naujosios gadynės", „Skar­
do" redakcijų laiškai M. Zauniūtei (f. I-F532). Nustatyti
„Robotnik Litewski" vertėjus į lietuvių kalbą padėjo
archyve saugomi „Lietuvos darbininko" rankraščiai
(f. I-D1301) 44. Kadangi socialdemokratų laikraščių archyvų
išliko mažai, tai visi šie fondai suteikia vertingų duo­
menų spaudos tyrinėjimams.
CVIA peržiūrėti ir darbe panaudoti Vilniaus general­
gubernatoriaus kanceliarijos (378), Vilniaus gubernijos
žandarų valdybos (419), Vilniaus teismo rūmų (445), Vil­
niaus teismo rūmų prokuroro (446), Spaudos ir knygų pre­
kybos inspektoriaus Vilniuje (600), Vilniaus spaudos rei­
kalų laikinojo komiteto (601), Vilniaus užsienio cenzūros
atskirojo cenzoriaus kanceliarijos (1242) fondai45.
Iš TSKP MLI PA buvo panaudotas E. Sokolovskio (slap.
Tomašas) atsiminimų (70) fondas 46, iš SRCVA — Policijos
departamento (102), Žandarų atskirojo korpuso štabo (110),
Nelegalių leidinių kolekcijos (1741) fondai47 ir iš TSRS
CVIA Vyriausiosios spaudos reikalų valdybos (776), Tei­
singumo ministerijos (1405) fondai.
43 Be to, MAB RS buvo peržiūrėti ir kiti fondai: f. 57 („Vilniaus ži­
nių" redakcija), f. 61 (knygoms leisti bendrovė „Šviesa"), f. 73 (Kauno
gubernijos valdybos aktai), f. 103 (Martynas Jankus), f. 163 (Dokumentinė
medžiaga apie lietuvių spaudos būklę 1865—1904 metais), f. 165 (Įvairūs
rankraščiai, susirašinėjimo medžiaga).
44 VUB RS peržiūrėti fondai: f. I-F508 (J. Bagdono laiškas A. Damb-
Tauskui), f. I-F548 (Aukos 1905 m. revoliucijai), f. I-F599 (J. Bagdono
laiškai V. Kisieliui), f. I-D874—877 (J. Bagdonavičienės dienoraštis),
f. I-D928 („Partijos žinių" 1912 m. Nr. 1 rankraščiai), f. I-F941, f. 944
(Socialdemokratų partijos dokumentai), f. I-F995 (S. Matulaičio atsimini­
mai), f. I-D1107 (Laikraščių iškarpos).
45 CVIA peržiūrėti fondai: f. 420 (Vilniaus miesto policijos valdyba),
f. 421 (Vilniaus policmeisterio kanceliariją), f. 448 (Vilniaus apygardos
teismas), f. 688 (Vilniaus apygardos teismo prokuroras), f. 699 (Žydų
prašymų bylos dėl leidimo gyventi įvairiuose miestuose), f. 932 (Vilniaus
saugumo skyrius), f. 1227 (Kauno gubernijos žandarų valdyba), f. 1241
(Vilniaus vidaus cenzūros atskirojo cenzoriaus kanceliarija).
.'9
Darbe panaudotą literatūrą ir šaltinius galima suskirs­
tyti į šias grupes: 1. Literatūra, kurioje atsispindi išoriniai
periodinės spaudos požymiai; 2. Literatūra, kurioje atsi­
spindi vidiniai periodinės spaudos požymiai; 3. Archyvinė
medžiaga ir dokumentų rinkiniai.
Pirmosios grupės literatūra suteikia periodinės spau­
dos kūrimosi ir jos raidos istorijos duomenų, padeda nu­
statyti laikraščių kryptį ir jų vaidmenį darbininkų judė­
jime. Tačiau šioje literatūroje dar neatsispindi pilnas
Lietuvos socialdemokratų periodinės spaudos vaizdas. Ne­
pakankamai išnagrinėta RSDDP ŠVS, taip pat Lietuvoje
veikusių Bundo, PPS organizacijų spauda. Kai kurie ne­
kritiškai panaudoti duomenys, netikslumai istorinėje lite­
ratūroje yra kartojami.
Antrajai grupei priskirtini vėlesnio laikotarpio moks­
liniai straipsniai (E. Griškūnaitės, V. Kazlausko, J. Komo­
daitės, V. Lauraičio, R. Maliukevičiaus), kuriuose apžvel­
giamas ir analizuojamas kai kurių periodinių leidinių tu­
rinys ir iškeliama jų medžiagos vertė. Nors laikraščių
turinys buvo nagrinėjamas ir kituose straipsniuose, tačiau
tik kaip iliustracija, juose trūko gilesnės medžiagos ana­
lizės ir vertinimo.
Trečiajai grupei priskiriami: a) šaltiniai, atsiradę dar­
bininkų revoliucinio judėjimo laikotarpyje. Šiai grupei
priklauso RSDDP suvažiavimų ir konferencijų protokolai,
socialdemokratų organizacijų, laikraščių redakcijų, revo­
liucinio judėjimo dalyvių archyvai. Jie spaudos tyrinėji­
mui suteikia autentiškos ir vertingos medžiagos; b) šalti­
niai, sudaryti carinėse administracinėse įstaigose. Tai po­
licijos, žandarmerijos, teismo ir prokuratūros pareigūnų
tardymo bei teismo medžiaga, pranešimai, statistinės žinios,
ataskaitos apie revoliucinį judėjimą, žinios apie įvairių
socialdemokratų organizacijų veiklą, seklių surinktos ži­
nios, tardymo protokolai, spaudos cenzūros ataskaitos, po­
tvarkiai, kratų aktai. Juose rašoma apie revoliucinio tu­
rinio laikraščius ir apie kitus spaudos klausimus. Kai ku­
rie šių šaltinių duomenys yra netikslūs, faktai iškreipti
arba atsispindi tik iš dalies, jie neišsamiai arba netiesiogiai
atsako į daugelį mums rūpimų klausimų. Dėl minėtų prie- 47
48 TSKP MLI PA peržiūrėti fondai: f. 17, 283, 337.
47 SRCVA peržiūrėti fondai: f. 124 (Teisingumo ministerijos I de­
partamento laikinoji kanceliarija).
10