apsaugos nuo naikinimo priemonių enciklopedinis žodynas

273 Pages·2004·2.38 MB·Lithuanian

M57-011

GENEROLO JONO ŽEMAIČIO
LIETUVOS KARO AKADEMIJA

EUGENIJUS KISINAS

APSAUGOS NUO NAIKINIMO
PRIEMONIŲ ENCIKLOPEDINIS
ŽODYNAS

Vilnius, 2002

7610005570011
UDK 355.58 (075.8)
Ki 206

Atsakingasis redaktorius doc. dr. mjr. Vaclovas Palubinskas

Recenzavo plk. A. Paulikas, ats. plk. V. Balašaitis, ats. plk. ltn. R. Šeduikis,
kpt. G. Laugalienė, I. Valiulienė,

 E. Kisinas, 2002
 Generolo Jono Žemaičio Lietuvos
karo akademija, 2002
 Civilinės saugos departamentas, 2002

Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo
neprieštarauja.

ISBN 9955-423-04-8
3
PRATARMĖ

Žodyne atrinkti ir paaiškinti NATO ir Lietuvos kariuomenėse dažniausiai vartotini
apsaugos nuo naikinimo priemonių (ANP) terminai. ANP apima dalinių (padalinių) ir
karių apsaugą nuo masinių bei įprastinių ginklų naudojimo ir ekstremaliųjų situacijų
padarinių poveikio. Kadangi vadai ir štabai bendradarbiauja su civilinės saugos
institucijomis, organizuoja karių apsaugą taikos metu ekstremaliosioms situacijomis,
žodyne aprašytos ne tik naikinimo priemonės ir apsaugos nuo jų būdai, priemonės ir
užduotys, bet ir labiausiai įmanomos Lietuvoje ekstremaliosios situacijos, kai kurie
civilinės saugos veiklos aspektai.
Rengiant žodyną, pirmiausia buvo paimti beveik visi NATO standartizuoti
terminai, svarbiausi krašto apsaugos dalinių (padalinių) veikloje NATO
standartai ir JAV kariuomenės oficialūs leidiniai. Iš viso žodyne pateikta daugiau
kaip 1200 straipsnių.
Leidinys skiriamas krašto apsaugos karininkams, puskarininkiams ir
seržantams, Lietuvos karo akademijos kariūnams ir klausytojams, aukštųjų
mokyklų studentams, studijuojantiems karybos ir civilinės saugos mokslus. Taip
pat žodynas gali praversti ir civilinės saugos institucijų darbuotojams.
Nuoširdžiai dėkoju:
Lietuvos karo akademijos viršininko pavaduotojui kariniam rengimui doc.
dr. P. Jankauskui už paramą rengiant ir leidžiant žodyną;
Civilinės saugos departamento direktoriui plk. A.Paulikui, ats. plk. G.
Tamulaičiui, pritarusiems žodyno leidimui ir suteikusiems vertingos
informacijos civilinės saugos klausimais;
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo
pirmininkei D. Mikulėnienei, dr. J. Klimavičiui, A. Smetonai, Vilniaus ir Kauno
apskričių viršininkų administracijos civilinės saugos departamentų parengimo skyrių
vedėjams ats. plk. V.Balašaičiui ir ats. plk. ltn. R.Šeduikiui, Lietuvos karo akademijos
ANP sekcijos viršininkui doc. dr. mjr. V.Palubinskui, Mokslo ir enciklopedijų leidybos
instituto Fizikos ir technologijos mokslų redakcijos vedėjai I. Valiulienei, vyr.
mokslinėms redaktorėms A. Krutinienei, J. Kuliešienei, R. Mudėnienei, Civilinės
saugos departamento vyr. specialistams A. Uičai, A. Šablinskienei, V.Skaržinskienei,
R. Šileikienei už vertingas pastabas, pasiūlymus ir mintis, kurios labai pagerino žodyno
turinį ir padėjo išvengti apmaudžių klaidų;
Lietuvos karo akademijos užsienio kalbų katedros vedėjai G. Laugalienei už
angliškojo teksto recenzavimą ir redagavimą;
poniai J. Budreikienei už aktyvų bendradarbiavimą redaguojant žodyną;
Lietuvos karo akademijos Redakcinio skyriaus vedėjui V. Tininiui už
pagalbą rengiant žodyną.
Eugenijus Kisinas
4
ŽODYNO SANDARA

Straipsniai žodyne pateikiami abėcėlės tvarka. Straipsnio pavadinimas
spausdinamas didžiosiomis raidėmis pusjuodžiu šriftu, pvz., NUODÌNGOSIOS
MẼDŽIAGOS. Daliniai terminai straipsniuose pateikiami dvejaip: vieni –
kursyvu mažosiomis raidėmis, rodykle nukreipiami į savo abėcėlinę vietą ir ten
aiškinami, pvz., ↑ kovinės nuodingosios medžiagos; kiti straipsniai yra sudėtiniai
– juose aiškinamas ir pagrindinis (antraštinis) terminas, ir rūšiniai (daliniai)
terminai, pvz., KOVÌNĖ NUODÌNGOJI MẼDŽIAGA: bendróji ∆,
dìrginamoji ∆, … Kad palengvėtų dalinių straipsnių paieška, tam tikrose žodyno
vietose pateikti nurodomieji straipsniai, pvz., BRANDUOLÌNIAI
NÚOSTOLIAI, dar žr. radiaciniai nuostoliai, branduoliniai šalutiniai
nuostoliai.
Po straipsnio pavadinimo mažosiomis raidėmis pusjuodžiu šriftu pateikia-
mas mažiau vartotinas sinonimas, pvz., DOZÌMETRAS, dòzės matuõklis.
Sinonimas taip pat pateikiamas nurodomuoju straipsniu. Nevartotinas terminas
žymimas santrumpa ntk., pvz., ATÒMINIS KÃRAS – ntk.= branduolinis karas.
Žodyno straipsnio pradžioje (greta lietuviško termino) pateikiami termino
atitikmenys anglų ir rusų kalbomis, pvz., DOZIMÈTRAS, dosimeter,
измеритель дозы.
Straipsnyje, kur leidžia kontekstas, vietoj antraštinių žodžių vartojamas
ženklas ∆. Straipsnyje pateikiamos nuorodos į kitus, su kalbamuoju dalyku
susijusius terminus, pvz., straipsnyje DÙJŲ ANALIZÃTORIUS, − ↑ karinis
cheminės žvalgybos prietaisas. Straipsnio pabaigoje taip pat pateikiamos
nuorodos į kitus terminus, pvz., žr. automatinis dujų analizatorius.
Žodyne pateikti krašto apsaugos sistemoje vartojami sutrumpinimai ir
specialios santrumpos (žr. Santrumpos).
Jeigu terminas turi keletą reikšmių, pvz., RADIOMÈTRAS, visos reikšmės
yra numeruojamos lotyniškais skaitmenimis (1, 2, 3 ir t. t.).
Žodyno pabaigoje pateikti anglų−lietuvių ir rusų−lietuvių kalbų žodynėliai.
5
LITERATŪRA

I
1. English-Russian military dictionary, vol. 1–2, Moscow, 1987.
2. FM 3–3-1. Nuclear Contamination Avoidance, Washington, 1994.
3. FM-3–4. NBC Protection, Washington, 1985.
4. FM-3–5. NBC Decontamination, Washington, 1985.
5. FM 3–7. NBC Handbook, Washington, 1994.
6. FM 3–19. NBC Reconnaissance, Washington, 1985.
7. FM 3–100. NBC Defence, Chemical Warfare, Smoke, and Flame
Operations, Washington, 1991.
8. FM 21–75. Combat Skills of the Soldier, Washington, 1984.
9. FM 100–5. Operations, Washington, 1986.
10. Glossary of Abbreviations. NATO SCOOL (SHAPE). Oberammergau,
Germany, 1994.
11. Yall E. J. Radiation and life. Second edition, New York, 1984.
12. NATO Glossary of Terms and Definitions (English and French), Brussels,
1995.
13. NATO STANAG 2002 NBC. Warning Signs for the Marking of
Contaminated or Dangerous Land Areas, Complete Equipments, Supplies
and Stores, Brussels, 1980.
14. NATO STANAG 2150 NBC. NATO Standards of Proficciency for NBC
Defence, Brussels, 1993.
15. NATO STANAG 2352. NBC Defence equipment – operational guidelines,
Brussels, 1993.
16. Russian-English military & technical dictionary, Moscow, 1975.
17. The New Encyclopedia Britannica. Volume 1–29, Chicago, 1998.

II

1. Chemijos terminų aiškinamasis žodynas, −V., 1997.
2. Civilinės saugos pagrindai, −V., 1996.
3. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, III patais. ir papild. leidimas, −V., 1993.
4. Didysis anglų-lietuvių kalbų žodynas, −V., 1998.
5. Fizikos terminų žodynas, −V., 1979.
6. Europos standartas EN 132:1990 dėl kvėpavimo organų apsaugos priemonių
terminų apibrėžimo.
7. Kisinas E. Apsauga nuo naikinimo priemonių, −V., 1996.
8. Kisinas E. Apsaugos nuo naikinimo priemonių organizavimo pagrindai, −V.,
1997.
6
9. Kisinas E. Radiacija ir apsauga nuo jos, −V., 1994.
10. Kisinas E., Stepaniukas A. Nuodingosios medžiagos ir apsauga nuo jų, −V.,
1993.
11. Kovos statutas (batalionas, kuopa), Krašto apsaugos ministerija, −V., 1995.
12. Kovos statutas (būrys, skyrius), Krašto apsaugos ministerija, −V., 1995.
13. Lietuvos higienos norma. Pagrindinės radiacinės saugos normos.
HN 73–1997, −V., 1997.
14. Lietuvos higienos norma. Visuomenės sveikatos priežiūros organizavimas
cheminio užteršimo atvejais. HN 57-1995, −V., 1995.
15. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I–XIII, −V., 1976-1985.
16. LR Civilinės saugos įstatymas 1998 12 15 Nr. VIII-971.
17. LR Branduolinės energijos įstatymas 1996 11 14 Nr. I-1613.
18. LR Radiacinės saugos įstatymas 1999 01 12 Nr. VIII-1019.
19. LR Vyriausybės 1995 08 04 nutarimas Nr. 1090 „Dėl pramoninių avarijų
prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų patvirtinimo”.
20. LR aplinkos ministro įsakymas 1999 07 19 Nr. 221 „Dėl Lietuvos ūkio
objektuose naudojamų pavojingų medžiagų ribinių kiekių patvirtinimo”.
21. LR statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymas 1996 10 14 Nr. 140.
Statybos techninių reikalavimų reglamentas. Civilinė sauga. Slėptuvės.
22. LR gyventojų apsaugos radiacinės avarijos Ignalinos AE atveju planas, −V.,
1999.
23. Medicinos enciklopedija, I–II, −V., 1991-1993.
24. Mikalajūnas M. Rusų-lietuvių kalbų meteorologijos terminų žodynas, –V.,
1975.
25. Nedveckaitė T. Radiacinė apsauga Lietuvoje, −V., 1995.
26. Piesarskas B. Svecevičius B. Lietuvių–anglų kalbų žodynas, −V., 1997.
27. Smetona A. Karybos žodynas, -V., 1995.
28. Stipriai veikiančių nuodingų medžiagų žinynas, Civilinės saugos
departamento cheminės ir radiacinės apsaugos skyrius, −V., 1994.

III

1. Александров В. Н., Емельянов В. И. Отравляющие вещества, Москва,
1990.
2. Большая советская энциклопедия, I–XXX, Москва, 1964–1978.
3. Военный энциклопедический словарь, Москва, 1984.
4. Защита от оружия массового поражения, Москва, 1989.
5. Химическая энциклопедия, I–V, Москва, 1988-1997.
7
Simboliai ir santrumpos

AE atominė elektrinė medžiaga
ANP apsauga nuo naikinimo plg. palygink
priemonių ppr. paprastai
biol. biologija, biologinis prk. perkeltinė reikšmė
Bq bekerelis psn. pasenęs žodis/posakis
brand. branduolinis pvz. pavyzdžiui
BS biologinė sauga R rentgenas
cGy centigrėjus RChB radiacinė, cheminė ir
chem. chemija, cheminis, biologinė
chemiškas RChBS radiacinė, cheminė ir
ChS cheminė sauga biologinė sauga
ChŽ cheminė žvalgyba RChŽ radiacinė ir cheminė
Ci kiuris žvalgyba
CS civilinė sauga rd radas
fizik. fizikinis RS radiacinė sauga
Gy grėjus radioakt. radioaktyvusis,
IAE Ignalinos atominė radioaktyvumas
elektrinė rus. rusų kalba
IAP individualiosios RŽ radiacinė žvalgyba
apsaugos priemonės Sv sivertas
kt kilotona t.p. taip pat
kt. kitas žr. žiūrėk
Mt megatona ↑ nuoroda į kitą terminą
NP naikinimo priemonės ∆ antraštinis žodis
ntk. netaikomas
pan. panašiai
PChM pavojingoji cheminė
8
A

ABSOLIUTÌ MIRTINÓJI APSINUÕDIJIMO DÒZĖ, absolute lethal dose,
абсолютная смертельная токсическая доза − žr. apsinuodijimo dozė.
ABSOLIUTÙSIS FÌLTRAS, absolute filter, абсолютный фильтр − filtras,
kuris gali sulaikyti visas kietąsias daleles, didesnes už mikroną.
ABSOLIUTÙSIS GIÑKLAS, absolute weapon, абсолютное оружие −
ginklas, nuo kurio nėra apsaugos. Šis terminas pirmą kartą buvo pavartotas II
pasauliniame kare Vokietijai bandant sukurti brand. ginklą.
ADAMSÌTAS, adamsite, DM, адамсит − dirginamoji nuodingoji medžiaga,
masinių neramumų malšinimo cheminė medžiaga; žali arba geltoni bekvapiai
kristalai; lydymosi temperatūra 195°C, virimo temperatūra 410°C. Dirgina
viršutinius kvėpavimo takus. Sąlyginė mirtinoji dozė 15−30 mg⋅min/l, žaloja-
moji − 0,02 mg⋅min/l. Dirginimas prasideda esant koncentracijai 0,0001 mg/l.
Apsinuodijimo požymiai pasireiškia po 5−10 min. Nepakeliamoji koncentracija
0,0004 mg/l (per 1 min). Apsauga − dujokaukė.
AEROZÒLINIS SPROGÌMAS, fuel-air explosive explosion, аэрозольный
взрыв – žr. erdvinis sprogimas.
AEROZÒLINIO SPROGÌMO ŠAUDMUÕ, fuel-air explosive munition,
боеприпас аэрозольного взрыва – žr. erdvinio sprogimo šaudmuo.
AEROZÒLINIS UŽTERŠÌMO BŪ̃DAS, aerosol contamination method,
aэрогенный способ заражения − biol. medžiagų purškimas žemutiniam oro
sluoksniui užteršti aerozolio dalelėmis; pagrindinis biol. medžiagų kovinio
naudojimo būdas. Biol. medžiagos paverčiamos aerozoliu dviem būdais:
sprogdinant biol. šaudmenį ir purškiant medžiagas.
AEROZÒLIS, aerosol, аэрозоль − kietosios, skystosios ar kietosios ir
skystosios dalelės, pakibusios dujinėje terpėje, turinčios mažą kritimo greitį
(paprastai pripažįstama jį esant mažesnį kaip 0,25 m/s). ∆ priklauso natūralūs
arba dirbtiniai dūmai, rūkas, dulkės. Karyboje ∆ naudojamas sudarant
maskuojamuosius dūmus, degiųjų medžiagų debesį, sukeliant erdvinį
sprogimą, smarkiai užteršiant orą, vietovę ir objektus nuodingosiomis ir biol.
medžiagomis.
AKIŲ̃ INDIVIDUALIÕSIOS APSAUGÕS PRÍEMONĖS, individual eyes
protective equipment, средства индивидуальной защиты глаз − žr.
individualiosios apsaugos priemonės.
AKTỸVINTOSIOS AÑGLYS, activated charcoal, активированный уголь −
medžio anglys, naudojamos kaip gėriklis dujokaukių filtruojamosiose ir
9
sugeriamosiose sistemose (FSS); sugeria kenksmingas dujas ir garus. Gerai
sugeria daugelį medžiagų (ypač gerai – angliavandenilius ir jų darinius,
silpniau – spiritą, amoniaką, vandenį ir kt.). Labai higroskopiška medžiaga,
todėl dujokaukių FSS reikia ypač saugoti nuo drėgmės.
AKTYVÙMO INDIKÃTORIUS, activation detector, индикатор активности
− prietaisas neutronų srautui ir jo tankiui nustatyti pagal neutronų sukeltąjį
radioaktyvumą.
ALFA DALẼLĖ, alpha particle, альфа-частица − radioakt. izotopų alfa skilimo
produktas; teigiamoji elektringoji dalelė, helio (He) atomo branduolys. ∆
sudaryta iš dviejų neutronų ir dviejų protonų. Dėl didelės masės ∆ turi didelę
jonizacijos gebą (1 cm oro kelyje sukuria apie 50000 jonų porų), todėl jos
skvarbumas (atstumas, kuriuo ji įsiskverbia į medžiagą) labai mažas – ne
daugiau kaip 10 cm ore ir iki kelių dešimčių µm kūno audiniuose. Apsisaugoti
nuo ∆ nesudėtinga. Jas sugeria drabužiai, popieriaus lapas, netgi didesnis oro
tarpas. Išorinės apšvitos atveju ∆ tiesiogiai veikia tik odą ir akių gleivines,
atviras žaizdas, nudegusias ar nušalusias kūno vietas. Pavojingiausia vidinė
apšvita, kai patekusios į organizmą su maistu, vandeniu ar kvėpuojant ∆ gali
smarkiai sužaloti skrandžio gleivinę bei kitus organus. Dėl savo labai didelės
jonizacinės gebos ∆ buvo pavadintos karštosiomis dalelėmis.
ALFA SKILÌMAS, alpha (-particle) decay, альфа-распад − savaiminis
branduolio virsmas, kurio metu branduolys spinduliuoja ↑ alfa dalelę. ∆ metu
susidaro radioak. branduolys, kurio eilės numeris, pradinio elemento atžvilgiu,
sumažėja dviem vienetais, o masė – keturiais. Virsmo metu gali atsirasti
sužadintų branduolių, kurie, pereidami į stabiliąją būseną, spinduliuoja gama
kvantus. Būdingas natūraliesiems radioakt. elementams, turintiems didelį
masės skaičių (t.y. turintiems mažą ryšio energiją), pvz., 226Ra.
ALFA SPINDULIUÕTĖ, alpha-radiation, aльфа-облучение − jonizuojančioji
spinduliuotė, kuria spinduliuojamos ↑ alfa dalelės. Būdinga sunkiesiems
radioakt. elementams: 238U, 235U, 233U, 232Th, 226Ra, 222Rn, 239Pu. ∆ dėl mažo
skvarbumo sunkiai aptinkama radiacinės žvalgybos prietaisais. Pavojinga tik
vidinės apšvitos atveju.
ALFA SPINDUÕLIS, alpha-emitter, альфа-активное вещество − radioakt.
medžiaga, kuri spinduliuoja ↑ alfa daleles. Prie jų priskiriami uranas, toris,
plutonis ir kt. ∆ atsiranda dirbant brand. reaktoriams, brand. sprogimo metu
arba yra brand. užtaiso sudedamoji dalis.
AMONIÃKAS, ammonia, аммиак − dusinamojo ir neurotropinio poveikio
pavojingoji cheminė medžiaga. Aštraus kvapo bespalvės, du kartus lengvesnės
už orą dujos. ∆, padidinus slėgį, virsta skysčiu, žemesnėje negu -77°C temperatūroje
− bespalve kristaline mase. Lydymosi temperatūra -77,8°C, virimo temperatūra
10
-33,4°C. Gerai tirpsta vandenyje (viename vandens tūrio vienete 700 tūrių ∆).
Pavojingas įkvėpus. Apsinuodijimo požymiai: kosulys, dusulys, smarkus
širdies plakimas, širdies ritmo sutrikimas, šlapimo susilaikymas. Stipriai
dirgina gleivinę ir odą, sukelia ašarojimą, patekęs ant odos nušaldo. Didelės
koncentracijos dirgina centrinę nervų sistemą, atsiranda traukulių. Mirtinoji
dozė įkvėpus 210 mg⋅min/l, žalojamoji − 72 mg⋅min/l. Apsauga −
izoliuojamoji dujokaukė, pramoninė dujokaukė, filtruojamoji dujokaukė su
papildoma dėžute, odos IAP. Trumpai apsaugo kvėpavimo organus sudrėkintas
vandeniu arba 5% citrinų rūgšties tirpalu vatos ir marlės raištis.
ANGLIẼS MONOKSÌDAS, carbon monoxide, окись углерода − bespalvės,
bekvapės nuodingosios dujos, kurios susidaro trūkstant deguonies degimo
metu. Virimo temperatūra -192°C. Apsinuodijimo požymiai: lengvai
apsinuodijus – spaudimas smilkiniuose, spengimas ausyse, šleikštulys, galvos
skausmas, mieguistumas, silpnumas, sutrikusi eisena, sunkus orientavimasis
aplinkoje; sunkiau apsinuodijus – silpnumas ir nerimas, trumpas sąmonės
netekimas, dusulys, odos paraudimas, silpnas kvėpavimas ir sutrikusi širdies
veikla. Žalojamoji dozė įkvėpus 33 mg⋅min/l. Apsauga – izoliuojamoji
dujokaukė, pramoninė dujokaukė, filtruojamoji dujokaukė su papildoma
dėžute. Dar žr. pavojingoji cheminė medžiaga.
ANKSTYVÓJI BRANDUOLÌNĖS ELEKTRÌNĖS AVÃRIJOS FÃZĖ, early
accident phase, ранняя фаза аварии ядерной электростанции − žr.
branduolinės elektrinės avarijos fazė.
ANTIBAKTÈRINIS PREPARÃTAS, antibacterium preparation,
противобактериальный препарат − vaistai, didinantys organizmo atsparumą
užkrečiamosioms ligoms; plataus veikimo spektro antibiotikai. Kario
individualiojoje vaistinėlėje yra ∆, kuris vartojamas susirgus užkrečiamosiomis
ligomis, susižeidus ar nudegus; sutrikus skrandžio ir žarnyno veiklai, kai gauta
apšvitos dozė.
ANTIEPIDÈMINĖS PRÍEMONĖS, antiepidemic means,
противоэпидемические мероприятия − specialiosios medicinos priemonės,
stabdančios užkrečiamųjų ligų plitimą, kai priešas naudoja biol. ginklą. ∆
sudaro: padalinių veiksmų ir išsidėstymo rajonų sanitarinės epideminės būklės
stebėjimas; karių skiepijimas ir skubi profilaktika; karių bendravimo su
vietiniais gyventojais ir kitų padalinių kariais ribojimas; dezinfekcija.
ANTIRADIOLOKÃCINĖ RAKETÀ, counterradar missile,
противорадиолокационная ракета − žr. raketa.
ANTIRADIÃCINIS PREPARÃTAS, antiradiation preparation,
противорадиационный препарат − vaistai, didinantys organizmo atsparumą
jonizuojančiosios spinduliuotės poveikiui arba gerinantys spindulinės ligos